– Tavo instagram paskyra nuo pradžių buvo dedikuota tik knygoms, tačiau gimus dukrytei, ji tapo asmeniškesnė ir pradėjai dalintis kasdienybės akimirkomis. Ar nebuvo baisu, jog dėl knygų tave sekantys žmonės pabėgs?
– Tokios minties nebuvo. Manau, kad bijo sekėjus prarasti tie, kurie tai daro dėl jų ir dėl kitų. Aš instagram kuriu ir dalinuosi dėl savo malonumo, dėl savo hobio ir noro padėti kur nors savo kūrybiškumą. Todėl čia nugula tai, kuo aš gyvenu. O dabar gyvenu motinyste ir knygomis, kuomet joms lieka laiko. Normalu, kad, ko gero, dalis sekėjų paliko mano paskyrą, jei jiems tie dalykai labai rėžia akį, tačiau pradėjus kalbėti ir apie motinystę, mano paskyra kaip tik truputį išaugo, o svarbiausia, kad aš jaučiu jog turiu stiprią bendruomenę. Tiek mamų, tiek mylinčių knygas. Man svarbiausia, kad mane sektų žmonės, kuriems natūraliai patinka tai, kuo dalinuosi, tada ir negatyvo nebūna. O aš niekam ir nenoriu dirbtinai įtikti.
– Nors gimus vaikui laikas tampa didžiausia prabanga, knygų neapleidai ir nuolat daliniesi savo apžvalgomis. Kaip sekasi derinti skaitymo hobį ir mažylės auginimą?
– Taip, iš tikrųjų laisvas laikas tampa prabanga. Ir juo stengiuosi mėgautis kaip įmanoma labiau. Laiko skaitymui tikrai mažiau nei turėjau anksčiau, ir net jei tuomet, dar prieš susilaukiant Patricijos, atrodė, kad laiko mažai ar esu labai užsiėmęs žmogus, daug skaitau, tai dabar suprantu, ką reiškia tikrai neturėti laiko. Kiekviena laisva minutė arba valanda yra svarbi, tad dažnai tenka kovoti su prioritetais ar skaityti knygą, ar tvarkytis namus, o gal stovėti prie puodų, tai va taip ir sekasi derinti. Kažkas vis tiek lieka nepadaryta.
– Kada randi laiko skaityti? Galbūt turi kokią rutiną ar konkrečias valandas, kurias skiri tik knygoms?
– Skaitau paprastai per Patricijos pietų miegą arba kai nueina miegoti naktiniam miegui. Žinoma pasitaiko, kad, tarkim, per pietus nespėju paskaityti, nes atsiranda kitų reikalų, tuomet jaučiuosi nepailsėjusi, neskyrusi laiko sau ir kažko trūksta. Stengiuosi, bent pusvalandį atrasti skaitymui, o blogiausiu atveju bent kelis puslapius perskaityti.
– Bendradarbiauji su leidyklomis, tad tavo namus pasiekia tikrai nemažai knygų. Ar visas jas kaupi, o gal pasilieki tik kai kurias?
– Buvo laiko tarpas, kada didžiąją dalį knygų arba parduodavau, arba atiduodavau mamai, anytai ir t.t. Tuomet kai namuose atsirado didelė knygų lentyna, jos pradėjo nugulti į ją ir ilgiau užsilikti namuose. Bet matau, kad ir dabar pradeda nebetilpti, tad jas noriu perleisti į kitas mylinčias rankas. Paprastai iš namų iškeliauja tos knygos, kurios jau kurį laiką būna pagyvenusios mano lentynoje, būna perskaitytos ir žinau, kad, ko gero, antrą kartą prie jų nebegrįšiu. Šviežios naujienos pasilieka dar kurį laiką pas mane.
Knygos, kurios ilgam pasilieka tiek širdyje, tiek galvoje, kurios emociškai paliečia – lieka mano lentynoje. Tiesiog būna taip, kad norisi grįžti prie jų, atsiversti, pasižiūrėti patikusią citatą (aš tokias pasižymiu lipniais lapeliais). Apie jas norisi visiems pasakoti, priminti, kokia ji gera, jas noriu turėti savo namuose. Galėčiau išskirti keletą tokių knygų pavyzdžių, tarkime, „Maloningoji žemė”, „Berniukas nuryja visatą”, „Aušros pažadas”.
Knygos, kurios iškeliauja iš mano namų, paprastai nuguldavo mano artimųjų ir giminių namuose arba parduodamos socialinių tinklų pagalba. Esu kelis kartus knygas dovanojusi tiems, kuriems atsiranda poreikis, tarkim, ligoninei ir pan.
Iki tol, kol neatradau ir „Bookswap“.
– Pradėjai naudotis ir „Bookswap“ platforma. Kokie buvo pirmieji įspūdžiai? Gal ir pas tave jau atkeliavo kokia knyga iš „Bookswap“?
– Iki „Bookswap“ dar nesinaudojau jokiomis platformomis, skirtomis parduoti knygas, o mainyti tuo labiau, nes to nebuvo net. Iš pradžių atrodė, kad neturėsiu laiko sukelti knygas į „Bookswap“, bet kai pabandžiau, negalėjau sustoti, nes tai taip paprasta. Ir kai praėjus 10 minučių po knygų įkėlimo įkrito pirmi 3 užsakymai, tiesiog mane pagavo azartas! Jei taip galima pavadinti. Aš net instagrame džiaugiausi, kad kaip viskas čia greitai ir sklandžiai. Žinoma, ir pas mane jau guli laimikiai iš „Bookswap“ platformos. Tai knygos, kurios yra senesnio leidimo ir tiesiog įsigyti jau niekur negalėtum, o jos taip norisi, tad čia puiki vieta rasti tuos perliukus.
– Yra žmonių, kurie nė už ką nenori pirkti/mainyti jau skaitytos knygos – nori tik naujų. Ką apie tai manai? Ar knyga iš antrų rankų tikrai nebeturi tokios vertės kaip nauja?
– Manau, knygos vertę reikia matuoti pagal tai, ką gausi ją perskaitęs, kiek malonumo suteiks jos skaitymas apskritai, o ne tai, ar ji jau buvo kieno nors skaityta, ar ne. Ar kas nors ją lietė, ar ne. Žinau, kad yra žmonių, kurie nori turėti tik naują knygą ir tik savo, bet yra ir tokių, kurie džiaugiasi nusipirkę jau skaitytą knygą ir dar jei joje randa kokį paliktą, pamirštą įdomesnį atviruką – vienas malonumas. Aš turbūt esu iš tų retų minkštų viršelių knygų mylėtojų, man tokios nuvartytos, labai minkštai į rankas nugulančios knygos kaip tik labai patinka. Pamenu, kaip džiaugiausi, kai radau pirkti „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių” antrąjį leidimą, kuris buvo išleistas keletą metų iki man gimstant.
– Savo paskyroje drąsiai pradėjai kalbėti apie sunkumus motinystėje. Dalinaisi patirtimi apie užklupusią depresiją, ašaras ir net kreipimąsi į specialistus. Ar nebuvo baisu taip atvirai rodyti kitą motinystės pusę? Juk daug kas tokius dalykus palieka už kadro...
– Kai pas mane susikūrė mamų bendruomenė instagrame, supratau, kad tikrai nemažai mamų susiduria su įvairiais sunkumais motinystėje, tačiau ne visi apie tai kalba garsiai, pasilieka sau. O tai supratau iš to, kad kartais man pasidalinus sunkesnėmis akimirkomis, sulaukdavau labai daug mamų žinučių, kad ir jos per tai eina arba praėjo, kad kaip smagu žinoti, jog ne man vienai taip nutiko ir t.t. Tada padariau apklausą, ar teko susidurti su pogimdymine depresija, tuomet dar daugiau žinučių pradėjo plaukti ir supratau, kad reikia apie tai kalbėti garsiai. Kad reikia pasakyti, jog taip būna ir daug daugiau žmonių su tuo susiduria nei mes galime įsivaizduoti, nes tiesiog žmonės tuo nesidalina.
– Kas padėjo susitvarkyti užklupus šioms emocijoms? Galbūt skaitymas ir čia gelbėjo?
– Mano nuomone, su tokiom emocijoms susiduria dažna mama, kuri iki susilaukiant vaikų buvo veikli, mėgstanti planuoti savo laiką, turinti savo pomėgių, o atsiradus vaikeliui tarytum viskas slysta iš rankų ir nuo tavęs niekas nebepriklauso. Gaila, kad stebuklingo recepto pasakyti negaliu, nes buvau tokioje stadijoje, kad man susitvarkyti su emocijomis padėjo tik specialistas ir paskirtas gydymas. Iki šiol atsimenu pirmąjį pokalbį su juo, jo pasakytus žodžius, frazę, kurie man kaip pirštų spragtelėjimas atnešė visišką ramybę. Jis pasakė man, kad Patricijai dabar labai labai manęs reikia. Mano visas darbas ir indėlis, kuris truks dabar taip intensyviai tik du metus, na, ar tris, atneš tokią grąžą, tokius dividendus, kurie bus visam gyvenimui. O po to aš visiškai laisvai galėsiu grįžti į darbus, įgyvendinti savo tikslus. Niekur visa tai nepabėgs. Bet dabar tas laikas su ja, jai yra pats svarbiausias. Ir man kažkaip tai atnešė daug ramybės. Pradėjau mėgautis motinyste, nespausti savęs, neskubėti ir mėgautis tuo laisvu laiku sau tiek, kiek jo turiu. Knygų skaitymas man tapo dar didesniu malonumu, tie momentai, kaip sakant, tapo aukso vertės.
– Ar tame sudėtingame laikotarpyje knygos gelbėjo?
– Man labiausiai užsifiksavo knyga „Nerimastingos mamos”, nes čia konkrečiai kalbama apie mamas, apie emocinius sunkumus, nes, mano nuomone, knygų, kurios nagrinėtų būtent tėvų patiriamus sunkumus, yra labai mažai. Ši knyga tikrai buvo labai naudinga suvokiant, kad vėlgi, ne aš viena susiduriu su tokiais išgyvenimais ir sunkumais.
– Ar Patricija jau domisi knygutėm? Skatini jos meilę skaitymui?
– Patricija dievina knygas, pati jų turi labai daug, leidyklos lepina ir ją. Tiesiog knygos jai vienas maloniausių ir mylimiausių užsiėmimų. Vartydami ir skaitydami jas labai daug išmokstam. Kartais ne tik Patricija, bet ir aš. Sunku nupasakoti, kiek gėrio ir švelnumo, meilės, gilios prasmės, pamokymo gali slėptis plonoje vaikiškoje knygutėje. Kol kas tarytum skatinti jos meilės knygoms man net nereikia, tiesiog ją nuolat supa knygos, jos visur ir ji pati noriai jas ima, varto, neša man, džiaugiuosi, kad viskas gaunasi taip natūraliai.
– Na, ir pabaigai, kokias tris knygas šiandien rekomenduotum skaitytojams?
– Privaloma perskaityti knygą „Maloningoji žemė” aš ją minėjau prieš tai. Šitos neskaičiuojant dar iš „šviežiau” skaitytų knygų paminėsiu tris – „Violeta”, „Geresnė ji”, „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai”.
Susidomėjote kuria nors Brigitos paminėta knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje „Bookswap“, kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei knygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.