– Koks jūsų šeimai buvo šis Kalėdų laukimas? Galbūt turite kokių tradicijų, kurias puoselėjate kasmet?
– Kalėdos man visuomet labai laukiama ir stebuklinga šventė, nes joje tikrai pilna magijos. Ir net ne dėl gausybės apie Kalėdas sukurtų pasakų, o todėl, kad šiuo laikotarpiu dar stipriau norisi kurti gerumą aplink. Visa tai sustiprėjo tapus mama. Man gera dovanoti, man gera matyti šypsenas, man gera šiuo laiku palepinti ir savo vaikus, ir kitus, kurie net ir mažiausius stebuklus mato retai.. Kasmet Kalėdų laikotarpiu aukoju įvairioms organizacijoms, nuvežu reikalingų daiktų ar dovanėlių vaikams iš vargingai gyvenančių šeimų, ar į globos namus, o šiemet, žinoma, ir šeimoms iš Ukrainos. Apie tai kalbu su vaikais ir jie patys nori prie to prisidėti, su meile perleidžia ir savo rūpestingai prižiūrėtus žaislus bei drabužius. Tikriausiai tai ir yra toji kalėdinė mūsų tradicija..
– Trys vaikučiai, nuosavas verslas – prieškalėdinis laikotarpis, tikriausiai buvo tikras iššūkių metas? Kaip sekėsi viską derinti?
– Nežinau, ar visada TAI sekasi gerai atlikti, bet stengiuosi susidėlioti prioritetus, kurių pirmoje vietoje man – vaikai. O į tai įeina labai daug, juk šeimos verslas yra tai, iš ko gyvena visa mūsų šešių asmenų šeima, (mūsų šeimoje net keturi vaikai) bei mūsų komanda su šeimomis. Tad atsakomybė tikrai yra didelė. Tikriausiai geriausias viso to suvaldymas yra pareigų pasidalijimas. Vyras yra šeimos verslo galva, tad jis daugiausiai savęs ir atiduoda tam. Aš, tuo tarpu visa savimi esu mamystėje, rūpinuosi vaikais. Be mamystės pareigų dirbu šeimos įmonėje ir darau tai, ką galiu atlikti net ir būdama su vaikais namie, o neseniai sukūriau ir savo pačios mažą verslą, kuris, žinoma, buvo įkvėptas mano vaikų. Svarbiausia daryti tai, ką jaučiame galintys ir norintys daryti, tada viskas susidėlioja ir išsisprendžia, kad ir kiek iššūkių pasitaikytų!
– Jūsų šeimos verslas „Happeak“ – jaukūs, jūsų pačių kurti drabužiai visai šeimai. Kas įkvepia kūrybai?
„Happeak“ yra šeimos kuriami drabužiai šeimai, tikrąja ta žodžio prasme, prie visų kūrimo ir net pardavimo procesų prisideda visa mūsų šeima: vaikai pirmieji matuojasi vaikiškus drabužius ir aksesuarus, juos nešioja ir stebime ką reikia koreguoti, pagal juos taisome ir išgauname baigtinį rezultatą. Jie įkvepia idėjas, ką reikia sukurti. Tarkim, kai laukiausi dvynių, sukūriau pirmąją kūdikių kolekciją, o jiems augant ją tobulinome pagal realius poreikius. Visi kiti suaugusiems skirti drabužiai taip pat pereina mūsų šeimos ir kitų komandos narių ‘patikras’. Mūsų komanda ne tik kuria modelius, renka spalvas ir audinius, sulanksto, išlygina ir daro visą kitą, bet įkūrėme ir savo siuvimo įmonėlę, tad viskas kuriama bei gaminama tikrai artimo rato, nuoširdžių ir darbščių asmenybių.
– Taip pat kuri ir savo asmeninį prekės ženklą „Twinstory“. Iš kur gimė ši idėja?
– Sukurti „Twinstory“ prekės ženklą įkvėpė dvyniai, taip formavosi mano bendruomenė socialinėje erdvėje ir idėjos. Dvynių gimimas buvo tikrai nemažas iššūkis, ypač kai tai ir mamystės pradžia, o jai atsidaviau visapusiškai. Ieškodama ir atrasdama veiklas kurios geriausiai tiko mano vaikams, padėjo sukoncentruoti jų dėmesį, bei užsiimti jų lavinimu ir praleisti tikrai kokybišką laiką kartu, sukūriau savo autorinius lavinamuosius žaidimus. Gimus trečiam mano vaikučiui, pajutau didelį įkvėpimą tuo pasidalinti su kitais ir sukūriau internetinę savo parduotuvę. Viską kūriau pati, maitindama naktimis naujagimę mokiausi piešti planšete, programavau internetinę svetainę, užsiėmiau visa gamyba ir nuo a iki ž paruošiau „Twinstory“ veiklą. O neseniai į pasaulį išleidau ir herojaus aksesuarus, kuriuos pirmiausiai rankomis siuvau savo vaikams, jų vaizduotei lavinti ir smagioms akimirkoms kurti!:)
– Ar daug žmonių šiais metais kalėdinėms dovanoms renkasi lietuvišką prekinį ženklą?
– Kad ir kaip norėčiau, jog lietuviai labiau palaikytų savus kūrėjus, verslus, ir tikrai džiaugiuosi, jog apie tai vis daugiau kalbama, bet didieji pasauliniai tinklai laimi pigiomis kainomis (bet ne širdimi). Vienok, turiu vilties, jog mūsų kuriamos vertybės: tvarumas, meilė, visapusiškas atsidavimas, ilgaamžiškumas bei nuoširdus paprastumas vis labiau bus vertinamos ir norimos.
Norėtųsi, kad visuomenė aiškiau suprastų, jog už mažų kūrėjų slepiasi šeimos, vaikai, bemiegės naktys, neskaičiuojamos darbo valandos ir begalinis atsidavimas tam, ką daro. Tai nėra kitų sukurtų produktų perpardavinėjimas užsidėjus antkainius, tai nėra svetimose šalyse už centus vergaujantys darbininkai ir pan., tai yra žmonės, kurie dirba čia pat šalia mūsų, mūsų draugai ir kaimynai, tai yra verslai, kurie didelę dalį atiduoda sąžiningai mokėdami mokesčius valstybei, kurie išlaiko komandos narių šeimas ir tiesiog stengiasi išlikti tikėdami tuo ką kuria.
– O kalbant apie dovanas – ar tai svarbus Kalėdų akcentas jūsų šeimoje? Ką dovanoti renkatės vaikams, šeimai?
– Man „dovanoti“ – tai meilės kalba, ir nesvarbu, ar tai nupirkta dovanėlė, ar sukurta, pagaminta, išjausta – ją dovanoti kitiems, man gera. Tad tai būtinas šventės akcentas ir mūsų šeimoje. Ir man atrodo svarbiausia, kad ta dovana, kokia ji bebūtų, bet gaunančiajam suteiktų džiaugsmą!
– Jau kelis metus sparčiai populiarėja tendencija dovanoms rinktis jau panaudotus daiktus – skaitytas knygas, savo užaugintą gėlę ir pan. Ką pati manai apie tai? Galbūt ir pačiai tai artima?
– Man tai atrodo labai graži idėja ir tikrai norėčiau, kad tai taptų tokia pati norma visiems. Kol kas naudotus daiktus dovanoju tik ypač artimiems žmonėmis, labiausiai artimųjų vaikams, nes būtent jiems viskas dar yra dovana. Nemato jie nusidėvėjimo ar nublukusių spalvų, sulenkto knygos lapo ar nutrintų kampų, jie mato džiaugsmą ir naujus atradimus visame kame.
– Jūsų šeimai knygos taip pat nėra svetimos. Ar pati darbų įkarštyje randi laikui puslapiui, kitam? O galbūt jo lieka tik vakaro pasakoms mažiesiems?
– Pasakos vaikams – būtinos! Tad šias tikrai skaitome kasdien. Mano gyvenime išties daug bėgimo bei prisiderinimo prie skirtingų veiklų, darbų ar vaikų poreikių, o skaityti po pastraipą vis pribėgant prie knygos – ne man. Tad skaitymui noriu skirti laiką tuomet, kai tai galiu daryti ramiom mintim ir su malonumu. Galbūt tai nėra tiek daug, kiek norėtųsi, bet TAIP KAIP NORIU.
– Ar perskaitytos knygos lieka namuose, ar ieškai joms kitų namų?
– Kai kuriomis aš dalinuosi, padovanoju ar perleidžiu gyvent kitus gyvenimus, bet dauguma atsiranda namuose tos, kurios turi tikslą pasilikti...
– Na, ir pabaigai – trys rekomenduojamos Tomos knygos yra...
– Tegul mano rekomenduojamos knygos būna kartu ir palinkėjimas visiems:
-
Atrasti ramybę su savimi – „Ramybė su kiekvienu žingsniu“, Thich Nhat Hanh
-
Matyti ir kurti daugiau gerumo – „Stebuklas“, R.J.Palacio
-
Jausti daugiau dėkingumo – „Dekingumo efektas“, John F.Demartini
