– Esi jauna, dirbanti mama. Kada randi laiko knygoms?
– Auginu labai aktyvų ir bendraujantį metų ir keturių mėnesių sūnų bei pilnu etatu dirbu, tad to laiko sau lieka labai mažai. Kaip bebūtų, kas vakarą turiu bent po valandą ar pusantros laisvo laiko iki miego, tad jį skiriu filmams, serialams, žaidimams ir, žinoma, knygoms.
– Meilė knygoms sekė nuo vaikystės ar šitą džiaugsmą vėliau atradai
– Vaikystėje skaičiau LABAI daug. Tiesiog nuolat, knygas tiesiog sugrauždavau. Pamenu, vasarą tėvai išveždavo mane į kaimą, tada aš ir tempdavausi su savim pusę bibliotekos. Perskaičiau daug, bet labai gaila, kad mažai tų knygų beatsimenu, neturiu nei sąrašų, nei aprašų – nieko. Dabar skaitau sąmoningiau, lėčiau, stengiuosi knygas ir jų istorijas įsiminti.
– Gal pameni, kokia knyga buvo TA, po kurios atsirado tas noras skaityti dar ir dar?
– Iš tikrųjų nežinau, ar išvis tokia knyga buvo. Žinau tik tiek, kad skaityti išmokau labai anksti ir būdama penkerių jau puikiai skaičiau pati. Iš tų ankstyvųjų knygelių gal geriausiai pamenu „Zuikį Puikį“, iliustruotas Anderseno pasakas, na, tokia namų klasika. O kiek vėliau, į knygų ir skaitymo pasaulį mane labiausiai kvietė Haris Poteris.
– Savo paskyroje dažnai kalbi apie tvarumą, antras daiktų panaudojimo galimybes, tausojimą. O kaip yra su knygomis? Ar visada perki naujas, o gal ieškai „antrų rankų“ alternatyvų?
– Aš labai mėgstu pirkti knygas. Turbūt daugiau jų nusiperku nei perskaitau, bet tikrai neturiu tikslo ar noro būtinai jas pirkti naujas, o perskaitytas pasilikti – atvirkščiai! Visuomet stengiuosi knygomis apsikeisti, atiduoti, parduoti, įsigyti jau skaitytą. Man regis, vienas skaitytojas knygai suteikia per trumpą gyvenimą. Jei nesinori knygos išsaugoti savo bibliotekoje, manau, ją reikia perleisti kitam.
– Įsigytas knygas visada pasilieki sau, ar ne taip labai patikusioms, jau pasitarnavusios ieškai kitų namų?
– Pasilieku tikrai ne visas. Labiausiai patikusias pirmiausia paskolinu skaitantiems draugams. Dažniausiai tada apie perskaitytą knygą visiems pasakoju, taip sudarydama eilę, norinčių pasiskolinti ir perskaityti. Tad man perskaičius knygą ji kurį laiką keliauja iš rankų į rankas, o tuomet jau nusprendžiu, ką su ja daryti – ar pasilikti, ar parduoti, ar kam nors padovanoti.
– Buvai viena pirmųjų inflencerių, kuri pasinaudojo „Bookswap“. Ką išmainei? O gal kažką ir pati įsigijai?
– Man atrodo, pirmą knygą iškeičiau tą pačią dieną, kai „Bookswap“ pradėjo veikti! Iš manęs buvo nupirkta Jeanine Cummins „Amerikos Purvas“, o aš įsigijau Lisos Gardner „Niekada Neprasitark“.
– Ar yra knygų, kurių labai lauki atsirandant „Bookswap“? Kažkokių, kurias seniai nori turėti savo bibliotekoje?
– Aš, kaip ir didžioji dauguma „Bookswap“ vartotojų, labai laukiu, noriu, ir tikiuosi spėti pagauti „Nerimo Žmones“. Bet kol laukiu, dažniausiai tiesiog pasižvalgau po siūlomų knygų sąrašą ir renkuosi lyg būčiau bibliotekoje, man labai įdomu, nes vis atrandu kažką naujo.
– O kokias knygas pasilieki sau ir niekad niekam neatiduotum?
– Mano vaikystėje surinkta Hario Poterio kolekcija – ją labai vertinu ir saugau.
– Ir pabaigai – Viktorijos TOP3 knygos yra...?
– Kadangi taip sunku įvertinti visas kada skaitytas, pasidalinsiu TOP3, skaitytomis pastaruoju metu:
Tara Westover „Apšviestoji“
Sally Rooney „Normal People“ (skaičiau originalo kalba)
Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
Susidomėjote kuria nors Viktorijos rekomenduota knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje "BOOKSWAP", kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei knygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.
