Maz Evans kalbino literatūrinis tinklaraštis „Storgy“.
– Papasakokite apie knygą „Eliotas ir ištrūkęs demonas“. Kokia ji?
– Labai sunki! Juokauju, tai smagi fantastinė nuotykių knyga apie Eliotą, dvylikametį berniuką, kuris stengiasi išgelbėti pasaulį ir savo namus. Jam padeda, o kartais trukdo, pasipūtusi Zodiako Tarybos narė Mergelė. Ji supažindina Eliotą su itin šiuolaikiškais nemirtingaisiais – antikinių mitų veikėjais, kurie vis dar vaikšto tarp mūsų, mat yra... nemirtingi.
– Kaip kilo mintis papasakoti būtent tokią istoriją?
– Visiškai atsitiktinai vienu metu kilo dvi idėjos. Norėjau parašyti smagią, juokingą knygą apie tai, kaip šiais laikais gyvena graikų dievai, bet vos ją pradėjau, atsirado ir Elioto istorija. Jungtinėje Karalystėje yra daugybė sergančius artimuosius globojančių vaikų, kurie taip bijo, kad bus atimti iš tėvo ar motinos, kad nedrįsta kreiptis pagalbos. Statistiškai kiekvienoje pradinėje mokykloje yra bent vienas mokinys, kuriam tenka rūpintis negaluojančiu šeimos nariu ir buitimi. Atėjo laikas papasakoti, ką jie patiria.
– Kaip susidomėjote graikų mitologija?
– Būdama aštuonerių laimėjau konkursą mokykloje ir gavau apdovanojimą – „Usborn“ leistą graikų ir norvegų legendų knygą. Štai taip ir užsikabinau. Tos istorijos buvo tokios didingos, nesenstančios, ir aš įsimylėjau graikų mitologiją. Mane žavėjo, sakyčiau, beprotiški dievų poelgiai. Mokydamasi universitete studijavau lotynų ir graikų kultūrą, taip pat anglų literatūrą. Beje, anglų literatūrai nuostabios antikinės istorijos padarė milžinišką įtaką.
– „Eliote“ rašote apie aktualias visuomenės problemas – apie paskolas, vaikus, priverstus dirbti ir rūpintis šeimos nariu, apie psichikos ligas. Kodėl ėmėtės skaudžių temų?
– Norėjau sukurti istoriją, kuri, nepaisant visų fantastinių elementų, glaudžiai sietųsi su tikrove. Vaikai yra nepaprastai protingi ir išradingi, jie gali susidoroti su didžiausiais sunkumais – kartais net geriau nei suaugusieji. Manau, šiais laikais vaikai labai gerai nujaučia, kas vyksta aplink. Tai ir gerai, ir blogai. Aš, kaip vaikų rašytoja, jaučiu pareigą iškelti tam tikras problemas, kurių dažnai vengiama. Juk šiais laikais tiek daug vaikų patiria nepriteklių ir susiduria su psichologinėmis problemomis, psichinėmis ar fizinėmis artimųjų ligomis...
– Jūsų knyga buvo puikiai įvertinta kritikų ir skaitytojų. Ar tikėjotės tokios reakcijos?
– Gal nuskambės banaliai, bet aš labai džiaugiuosi, kad „Eliotas ir ištrūkęs demonas“ sulaukė tiek puikių atsiliepimų. Parašiusi knygą tikėjausi, kad žmonės neapmėtys manęs supuvusiais kiaušiniais gatvėse. Sužinojusi, kad mano knyga tapo „Waterstoneʼs“ mėnesio knyga, apsiverkiau. Kai ji atsidūrė perkamiausių knygų sąrašo viršuje, gerą valandą neįstengiau išlementi nė žodžio. Sužinojusi, kad leidybos teisės buvo parduotos į šešioliktą šalį, kurį laiką kikenau kaip pamišėlė. Ir tikrai nesitikėjau tokios reakcijos mokyklose – nė minties nebuvo, kad ji bus skaitoma klasėse. Esu labai dėkinga visai mokytojų bendruomenei už palaikymą ir entuziazmą. Kasdien gaunu šiltų asmeninių žinučių, ir jos man be galo brangios. Štai vakar vakare susirašinėjau su vienu mokytoju, ir jis man pasakė, kad „Eliotas ir ištrūkęs demonas“ yra pirmoji knyga, kurią perskaitė jo visiškai neskaitantis mokinys. Nuo pradžios iki galo!
– Kada supratote, kad netilpsite į vieną knygą? Ir kada planuojate užbaigti visą seriją?
– Nuo pat pradžių numaniau, kad tai bus serija. Planavau parašyti penkias knygas, bet mano leidėjas įtikino, kad jų turėtų būti keturios. Šiuo metu baigiu trečią knygą – ji turėtų pasirodyti 2018-ųjų pavasarį, o ketvirtoji – po metų.
– Kaip nusprendžiate, kuriuos dievus įtraukti į istoriją? Gal teko kuriuos nors pasaugoti kitoms knygoms?
– Dievai organiškai atsiranda kiekvienoje knygoje, priklausomai nuo siužeto vingių. Pavyzdžiui, trečioje knygoje Eliotui tenka ieškoti Vandens akmens, tad, savaime suprantama, pasirodo Poseidonas. Žinoma, kartais tenka vieno kito personažo atsisakyti... Pavyzdžiui, tiek pirmos, tiek antros knygos juodraštyje buvo vienas veikėjas, kurį aš vis ištrindavau, bet trečiojoje knygoje jis pagaliau atsirado!
– Ar mėgote skaityti vaikystėje?
– Mano motina labai stengėsi išmokyti mane kuo anksčiau skaityti. Ir jos pastangos pasiteisino – aš tapau aistringa skaitytoja. Buvau kaip Matilda – paauglystėje jau buvau perskaičiusi visas knygas mūsų miestelio bibliotekoje. Mokykloje man labai patiko anglų literatūros pamokos, todėl nusprendžiau šią sritį ir studijuoti.
– Kokios jūsų mėgstamiausios knygos?
– Mano skonis labai eklektiškas, aš tikrai skaitau viską. Stengiuosi kuo daugiau skaityti vaikiškų knygų, juolab kad daugumą jų autorių pažįstu ir žinau, kokie jie nuostabūs žmonės. Taip pat mėgstu istorinius ir moteriškus romanus, klasiką, negrožinę literatūrą – jei, žinoma, tai gerai parašyta. Deja, turiu labai mažai laiko skaityti – per artimiausius trejus metus užsibrėžiau parašyti keturias knygas, tad lengva nebus...
– Kuris knygos personažas Jums mieliausias?
– Manęs dažnai to klausia, bet atsakymas nuolat kinta. Žinoma, man patinka Eliotas – autorius turi mylėti savo herojų. Keista, kai rašiau pirmąjį rankraštį, mano sūnus buvo visai mažiukas, ir štai jam jau 10 metų, ir jis visai kaip Eliotas! Galima sakyti, aprašiau knygoje savo vaiką! Taip pat man buvo labai smagu kurti knygos blogiukus. Ypač didžiuojuosi keliomis Tanato frazėmis, tiesa, man kiek baugu, kai pagalvoju, kaip lengvai pavyko įsijausti į Patricijos Poršli-Pikni sociopatišką mąstyseną. Bet dabar, ko gero, man mieliausia yra Mergelė – ji mano tipo mergiotė. Užsispyrusi teisuolė, nepakenčiama perfekcionistė – visai kaip aš...
– Kokia graikų dievybe norėtumėte būti ir kodėl?
– Atsakymas į šį klausimą taip pat nuolat keičiasi. Man rodos, šiuo metu pasauliui nepakenktų daugiau meilės. Taigi, aš norėčiau būti Afroditė. Kita vertus, mėgstu vakarėlius, tad, ko gero, manyje yra ir Dioniso užuomazgų...
– Ko galime tikėtis iš antrosios knygos?
– Antrą dalį rašyti buvo nelengva, mat stengiausi atkurti tai, kas patiko skaitytojams pirmojoje, bet kitaip. Tiesą sakant, parašiau keturis ar penkis skirtingus antros knygos variantus – tikiuosi, pasirinkau tinkamą rankraštį! Namuose Namučiuose atmosfera kaista – Mergelė pasiryžusi įvykdyti neįmanomą užduotį ir atgauti savo kardiją. Eliotas gauna laišką, kuris sudaužo jo pasaulį į šipulius. Dievų taip pat laukia išbandymai, mat nelauktas svetys, apsilankęs per Kalėdas, pakiša jiems tikrą kiaulę!
