„Visi galvojo, kad sovietmetis atspindėjo nuobodulį, tačiau skaitydamas Juozo Baltušio ir šią Č.Juršėno knygą, pagalvojau, kad ne viskas buvo nuobodu“, – pradėjo knygos pristatymą literatūros kritikas V.Sventickas.
Knygoje „Nenuobodaus gyvenimo mozaikos“ Č.Juršėnas aprašė savo atsiminimus ir patirtį, biografinius vingius: nuo dalyvavimo sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus iki gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktų žmonių.
„Yra retai kam žinotų faktų, palyginti lakoniškas pasakojimas, kartu yra gebėjimo apie dramatiškus dalykus papasakoti žaismingai, kaip dužo akiniai ar pasikėsinimas susprogdinti. Tai kitas autorius apie tokius įvykius ir papasakotų dramatiškai“, – sakė V.Sventickas.
„Mano širdies atrama“
Praėjusiais metais išleidęs savo biografiją autorius svarbiausią padėką pristatyme išreiškė savo velionei žmonai.
„Suprantama, kad viskas buvo kaip ir visose šeimose, žmona laiko tris kampus, o pas mus namuose tris su puse kampo ir brangioji Jadvyga buvo išties mano širdies atrama, už tą jai labai dėkoju“, – teigė buvęs politikas.
„Humoras yra mano atrama“
Humoro jausmo nestokojantis Č.Juršėnas prasitarė, kad labai nenorėjo formalumo, jis stengėsi knygoje pateikti įvykius tokius, kokie jie buvo iš jo emocinės pusės.
„Kad tai nebūtų formalumas, norėjau pateikti tai lengvai, su humoru, ne pasišaipymu iš kitų, o iš savęs, tai taip ir gimė ta knyga“, – sakė politikas.
Buvusiam politikui humoras padėjo sunkiuose gyvenimo ir karjeros momentuose išgyventi.
„Humoras yra mano atrama, kuris padeda gyventi. Vienas geras pasakymas skamba taip – juokis iš manęs, juokis iš savęs ir būsi protingas. Su humoru lengviau yra per gyvenimą eiti“, –pasakojo knygos autorius.
Literatūros kritikas pristatymo metu pabrėžė, kad Č.Juršėnas nestokoja ne tik humoro jausmo, bet ir žaismingumo, išdavė, kad jis Gedimino prospekte, Vilniuje, pirkdavo gėles ir gatvėje jas dalindavo moterims.
„Aš prospektu vaikščiodavau ir nuolat pirkdavau gėles iš gėlininkės, tas gėles ir dalindavau. Jaunesnėms bijojau dalinti, kadangi koks fotografas būtų nufotografavęs. Dėl Jadvygos būtų buvę neramu. Aš tiesiog dalindavau gėles moterims, kurios eidavo gatve, bet vargšėm Seimo narėms nelikdavo“, – besijuokdamas kalbėjo Č.Juršėnas.
„Mes visi lygūs, nesvarbu, kad aš sėdžiu aukščiau“
Pokalbį vedęs literatūros kritikas paklausė ar gerai sutarė Č.Juršėnas su politiniais oponentais.
Buvęs politikas atsakė, kad jis niekada savęs nekeldavo į aukštumas ir mylėjo visus.
„Tu turi manyti, kad tavo oponentas yra geras žmogus, maža to, jis yra geresnis, nesvarbu, kad aiškiai kiti mato, kad aš esu gudresnis, bet aš neturiu šito parodyti. Mes esam lygūs, mes visi tos pačios tautos ir aš negaliu, nors sėdžiu aukščiau kaip seimo pirmininkas ar pavaduotojas, pakylėt į kažkokias aukštumas“, – teigė Č.Juršėnas.
Knygų kolekcija
Biografiją parašiusiam Č.Juršėnui yra svarbu, ką žmogus skaito, nes mano, kad galima pasakyti apie žmogų. Savo namuose turėjo 30 tūkstančių knygų kolekciją.
„Juršėnas buvo aistringas knygų rinkėjas ir tokiu būdu sukaupė didžiulę namų biblioteką ir praėjus kuriam laikui pradėjo ją dalinti. Didžioji dalis kliuvo Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, o iš viso išdalino 30 tūkst. knygų“, – pokalbio metu papasakojo V.Sventickas.
