Knygų apžvalgininkė, leidyklos „Tyto Alba“ užsienio literatūros skyriaus projektų vadovė Jurgita Ludavičienė teigia, jog Lietuvoje detektyvinio žanro populiarumas nuo pat kanoninių detektyvų išleidimo (kaip antai Arthuro Conano Doyle‘io ir Wilkie Collinso knygos) niekada nebuvo išblėsęs.
„Žmonės mėgsta detektyvus, ko gero, dėl pasaulio tvarkos atkūrimo troškimo. Detektyvuose visuomet reiškiasi gėrio ir blogio kova, kai į mums įprastą, kasdienę aplinką įsipynęs nusikaltimas sugriauna saugumo pojūtį“, – teigia J.Ludavičienė.
Pašnekovės teigimu, įtampos detektyvai (dar vadinami trileriais) yra tarsi savotiška psichikos treniruotė: „Baisus malonumas yra skaityt šiurpų detektyvą, kai žinai, kad pačiam nieko negali nutikti. Žmogus, kuris jaučiasi visiškai saugus savo gyvenime, nuotykių trūkumą kompensuoja detektyve glūdinčia įtampa.“
Keičiasi paties detektyvo plotmė
Leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktoriaus Sauliaus Repečkos pastebėjimu, vienas skaitomiausių ir mėgstamiausių kriminalinių romanų autorių šiuo metu yra norvegas Jo Nesbø. Leidykla yra išleidusi net 7-ias šio autoriaus knygas ir šių metų Knygų mugėje žada pristatyti dar vieną romaną „Galvų medžiotojai“. Kuo lietuvius patraukė skandinaviška detektyvinė literatūra?
Žmogus, kuris jaučiasi visiškai saugus savo gyvenime, nuotykių trūkumą kompensuoja detektyve glūdinčia įtampa
„Mano požiūriu, tai yra visiškai universalus autorius. Jo knygos peržengia klasikinio detektyvo žanro ribas, turi egzistencinio romano bruožų. J.Nesbø nepasitenkina vien tik plokščiu detektyviniu siužetu, jis siekia „užgriebti“ ir vidinę žmogaus dramą, eiti į gilesnį turinį“, – pasakoja S.Repečka.
Redaktoriaus pastebėjimu, skaitytojai ypač vertina tai, kad pats J.Nesbø yra gerai susipažinęs su medžiaga, kurią pateikia. Dėl šios priežasties ir jo aprašoma plati faktų panorama turi daug tikrovės elementų, nėra laužta iš piršto.
Mylimiausi – skandinavų autoriai
J.Ludavičienė taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinio detektyvo žanras aprėpia vis platesnį spektrą temų. „Dabar randasi trilerių, kurių veiksmas gali vykti ir virtualioje aplinkoje – auka yra filmuojama, ir operatorius gali nulemti jos likimą. Sakyčiau, jog šiandienos detektyvai iškelia sekimo, viešumo, privatumo problemas. Jie yra tarsi visuomenės veidrodis – kartais labai aštrus ir ne visuomet malonus.“
Tačiau ar lietuvių skaitytojai noriai priima daugumos naujų autorių leidžiamas knygas? Leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorius teigia, kad tikrai ne, dalis knygynus pasiekusių vertimų nesulaukė didesnio susidomėjimo.
šiandienos detektyvai iškelia sekimo, viešumo, privatumo problemas. Jie yra tarsi visuomenės veidrodis – kartais labai aštrus ir ne visuomet malonus
„Tarkime, Patricijos Cornwell sukurta Kei Skarpetos istorija, kurią dabar rodo per TV, pas mus tiesiog neprigijo“, – pripažįsta pašnekovas. Redaktoriaus teigimu, leidykla taip, kaip anksčiau, nebesispecializuoja detektyvo žanro srityje ir stengiasi skaitytojams pasiūlyti tik tai, kas tikrai atliepia jų skonį.
„Šiuo metu, sakyčiau, geriausiai detektyvo žanre yra įsitvirtinusi skandinavų mokykla. Tiesa, vienu metu buvo populiari amerikietiška mokykla, tačiau skandinavai ilgainiui ją užgožė“, – teigia S.Repečka.
Ar klasikiniai detektyvai dar populiarūs?
Leidyklos „Baltos lankos“ rinkodaros projektų vadovės Mildos Liokaitytės teigimu, kaip ir naujieji, taip ir senieji klasikiniai kūriniai ne visuomet patraukia skaitytojų dėmesį: „Iki šiol sukame galvas, kodėl Agatha Christie detektyvai yra populiarūs Lietuvoj, o, tarkime, legendinis XX a. detektyvo meistras – Georgesas Simenonas – ir garsusis jo komisaro Megrė ciklas liko beveik nepastebėtas.
Skaitytojų simpatijas taip pat sėkmingai vis dar renka kriminalinės literatūros žanro pradininkas A.C.Doyle’is. „Kūrinį „Baskervilių šuo“ išleidome serijoje „Mažos didelės knygos“ ir tai yra vienas perkamiausių šios serijos leidinių“, – pastebi M.Liokaitytė.
S.Repečkos teigimu, nors klasikiniai kūriniai visuomet bus patrauklūs, tačiau šiandien savo paklausumu jie jau nebegali varžytis su naujos kartos autorių kūriniais.
„Klasika niekada nemirs, ją visuomet skaitys, tačiau šiuolaikinis detektyvas modifikavosi pagal visuomenės gyvenimo būdą, ir skaitytojus labiau traukia keletą žanrų jungiantis kūrinys“, – tokio požiūrio laikosi „Baltų lankų“ vyr. redaktorius.
Laukiama „savų“ detektyvų
Ar lietuvių autoriai rašo detektyvus? „Taip, tačiau lietuviškų detektyvų nėra daug. Manau, jog Lietuvoje detektyvo tradicija vis dar nesuklestėjo“, – pastebi J.Ludavičienė.
Pašnekovės teigimu, tokios knygos kaip Justo Piliponio „Kaukolė žaliame čemodane“, Dano Sėlio „Provincijos detektyvas“ ar Valdo Barto „Mirtina meilė“ vis dar lieka pavieniai, tačiau skaitytojų itin mėgstami detektyvai.
Knygų apžvalgininkė viliasi, kad detektyvo žanras ilgainiui sudomins ir lietuvių autorius bei išjudins jų vaizduotę, nes lietuvių skaitytojų poreikis „savo kiemo“ detektyvams tikrai didelis. „Jeigu tik šie detektyvai bus kokybiški ir tokie pat intriguojantys kaip užsienio meistrų kūriniai, juos tikrai noriai išmėgins skaitytojai.“
Skaitytojus komentaruose kviečiame pasidalinti savo mėgstamiausia detektyvine literatūra bei kinu.
