Pirmadienį ne visi norintieji tilpo į Britų bibliotekos salę, kur vyko susitikimas su visų Baltijos šalių atstovais – lietuvių rašytoja Kristina Sabaliauskaite, Latvijos autore Nora Ikstena ir estų rašytoju Mihkeliu Muttu.
Šį susitikimą jo vedančioji, garsi BBC žurnalistė Rosie Goldsmith pristatė kaip istorinę ir politinę kelionę laiku. Pokalbio metu susirinkusiems buvo stengtasi paaiškinti kultūrinius, politinius, geografinius šių šalių kontekstus, bandyti atsakyti į klausimą, kas šias tris valstybes sieja, o kas galbūt ir skiria. Nors visos šios šalys pristatomos kartu, tam tikros konkurencijos ir skirtumų yra.
Kaip duodama interviu 15min sakė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, kalbant apie literatūrą tarp trijų valstybių, skirtumų galima įžvelgti netgi kalbant apie žanrus ir paliečiamas temas, – tarkime, lietuviai mugėje daug kalbės apie istorinius romanus, nes Lietuvoje ryški tokių romanų tendencija, o, pavyzdžiui, Estijai tai nelabai aktualu.
K.Sabaliauskaitė šio susitikimo metu irgi teigė, kad visos trys šalys yra tame pačiame regione, turi vienodus politinius interesus, tačiau tuo pačiu ir skiriasi tarpusavyje. Tarkime, ji paminėjo, kad turbūt sudėtinga rasti vieną muzikos, literatūros kūrinį, kuris būtų vienodai svarbus visose trijose Baltijos šalyse. Estams yra artimesni skandinavų autoriai, o lietuviai panašumų, anot K.Sabaliauskaitės, atranda skaitydami Witoldą Gombrowiczių, Bruno Schulzą, lenkų, žydų autorių kūriniuose lietuviai atranda savo pajautimus. „Taip, mes žinome skandinavišką literatūrą, ją skaitome, tačiau jie mums tokie egzotiški, tokie šiaurietiški“, – juokdamasi sakė K.Sabaliauskaitė.
Kalbėta ir apie Rusijos įtaką
Susitikimo metu kalbėta apie įtakas, tai, kas formavo ir tebeformuoja nacionalinį identitetą visose Baltijos šalyse, tai, kaip reikėtų vertinti Rusijos kultūrinę įtaką.
N.Ikstena pabrėžė, kad, kalbant apie Rusijos įtaką, „reikia atskirti politiką ir kultūrą“, – pavyzdžiui, nieko blogo, kad dabar daugelis Baltijos šalių žmonių gali skaityti rusų kalba, susipažinti su didžių rusų kūrėjų darbais. Ji pripažįsta, kad sovietinės praeities šešėliai persismelkia ir jos kūriniuose, o ir leidėjai tai stengiasi pabrėžti – pavyzdžiui, knygą, kuri originalo kalba vadinosi „Motinos pienas“, leidėjai anglų kalba nusprendė pavadinti „Sovietinis pienas“ („Soviet milk“).
Kur kas kategoriškesnis buvo estų autorius, – nors ir pripažinęs, kad reikėtų atskirti kultūrą ir politiką, jis visgi pabrėžė, kad greta Čechovo ar Bulgakovo prozos grožio yra ir Stalino vykdyti nusikaltimai.
Buvo laikas, kai mes buvome egzotiški, o dabar mes – normalūs. O tai jau nebe taip įdomu.
Tuo tarpu K.Sabaliauskaitė akcentavo ir dar vieną aspektą – nors neretai kalbama, kokią įtaką Baltijos šalims padarė Rusija, visgi kultūrinėje erdvėje tai buvo dvipusė įtaka – Tomas Venclova padarė didelę įtaką Josifui Brodskiui, apsilankymai Vilniuje šiam rusų poetui darė didelį poveikį. „Taigi, mes taip pat įkvėpėme daug rusų autorių“, – sakė K.Sabaliauskaitė.
Nuomonės kiek išsiskyrė kalbant apie fokloro, senųjų tekstų įtaką. N.Ikstena teigė, kad senosios latvių dainos yra „epiški monumentai“, atspindintys gyvenimo ciklą nuo gimimo iki mirties. „Be tų dainų latvių kalba nebūtų tokia, kokia yra“, sakė ji. M.Muttu taip pat teigė, kad folkloro įtaka Estijoje vis dar jaučiama – vieni sėkmingiausių šiuolaikinių estų romanų yra paremti folkloru. Tuo tarpu K.Sabaliauskaitė sakė, kad bent jau jos kūrybai tai įtakos nedaro.
Nepaisant skirtumų, kurie iškildavo šios diskusijos metu, N.Ikstena teigė, kad Baltijos šalys jaučia „dvasinę vienybę“, o Londono knygų mugė galbūt bus galimybė geriau pažinti šio regiono šalis (beje, kalbėdama apie persiklojančias valstybių istorijas, tarpusavio ryšius, K.Sabaliauskaitė sakė, kad daugelis turbūt nežino, kad XVII amžiuje Lietuvoje buvo škotų bendruomenė, kad XVIII amžiaus britas geriau išmanė Lietuvą nei šių laikų).
Pasauliui nebesame egzotiški
Kas darys didžiausią įtaką ateinančiai Baltijos šalių kartai? Visi autoriai sutiko, kad naujoji karta – atvira pasauliui, europietiška, o estų rašytojas teigė, kad ji „gyvena“ internete, „o internetas tėvynės neturi“. K.Sabaliauskaitė sakė, kad iššūkiu ateityje gali būti vizualinių ir verbalinių kultūrų skirtumai.
Kalbant apie vertimus ir tai, kas sudėtingiausia Baltijos šalių autorių kūrinių leidybai užsienyje, visi autoriai vienu balsu tvirtino, kad sudėtingiausia rasti vertėjų, kurie talentingai išverstų kūrinius, puikiai išmanytų tiek kalbą, iš kurios verčia, tiek tą, į kurią verčiama knyga. M.Muttas sakė, kad be kita ko, baigėsi ir Baltijos šalių kaip egzotiškos pasaulio vietos laikas.
„Buvo laikas, kai mes buvome egzotiški, o dabar mes – normalūs. O tai jau nebe taip įdomu“, – sakė jis.
Visi trys autoriai skaitė ir savo knygų ištraukas anglų kalba. Beje, K.Sabaliauskaitės knygą R.Goldsmith lygino su garsiąja Hilary Mantel „Wolf Hall“.
Iliustracijų projektas – po „Brexit“
Pirmadienį Londone įvyko ir projekto „Pop Ups Creators“ paroda. Šis projektas gimė kaip atsakas į Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Anot projekto kūrėjų, Didžiajai Britanijai izoliuojantis nuo Europos Sąjungos, „dabar svarbiau nei bet kada anksčiau Europoje ir visame pasaulyje stiprinti kultūrinius ryšius“. Kaip vienas paveikiausių tokių kultūrinių ryšių stiprinimo būdų, anot projekto kūrėjų, yra knygos vaikams ir knygų vaikams iliustracijos.
Taigi, praėjusiais metais 150 jaunų kūrėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Didžiosios Britanijos dalyvavo dirbtuvėse, kurios truko 142 dienas ir kurios vyko 17 skirtingų Europos vietų.
Šių dirbtuvių metu gimusios iliustracijos – labai skirtingo pobūdžio ir technikų, visi dalyviai galėjo laisvai rinktis temas. Įkvėpimai istorijoms buvo labai skirtingi – nuo pasakų iki mitologijos ar religijos, lygiai kaip ir skiriasi nuotaikos – vieni kūriniai labiau primena tradicines knygas vaikams, kiti – tamsesnio pobūdžio ir net sunkiai galėtų būti priskirti knygų vaikams kategorijai. Šie bendro darbo rezultatai jau buvo pristatyti Vilniaus knygų mugėje, o dabar bus eksponuojami Londone.
15min žurnalisto kelionę į Londoną apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
