Vilniaus knygų mugės naujienas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Pristatymo pradžioje D.Kajokas susirinkusiems dalijosi mintimis, kodėl jis, labiausiai žinomas kaip poetas, šįsyk nusprendė rašyti romaną. „Matyt, nelabai geri dalykai nutinka, kad poetas ima rašyti romanus, – juokdamasis sakė D.Kajokas. Surimtėjęs jis pasakojo, kad kurį laiką anksčiau rašydamas prozos kūrinius kompleksavo, tačiau tai įveikti jam padėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė. – Ji man pasakė: o koks skirtumas, kokiame žanre rašai? Štai tada ir dingo mano kompleksas“.
Tačiau D.Kajokas vis tiek save pirmiausia laiko poetu – „prozininku netapsiu, jaučiuosi esąs stipresnis poetas“. „Aš ir romanus rašau kaip eilėraščius. Panašus impulsas – nerimas, nežinomybė, atsirandanti būtinybė tą lauką perkelti į žodžius. Rašant šį romaną mane metus kamavo nerimas, paskui nutariau rašyti. Iš pradžių galvojau rašyti be kažkokio siužeto, o vėliau visgi nusprendžiau, kad jo reikia. Norėjau klasikiškesnės formos romano su ne visai klasikiniu turiniu“, – pasakojo D.Kajokas.
Lygindamas poeziją ir prozą D.Kajokas vaizdingai sakė, kad poezija – kaip žaibo išlydis, ji daugiau jėgų reikalaujantis žanras, o štai proza ateina tolygiau.
Knygos pristatyme dalyvavo ir D.Kajoko „kompleksus panaikinusi“ V.Daujotytė. „Aš iki šiol tebetikiu – nėra svarbu laikytis žanrinės paskirties, svarbiau – teksto kokybė. O šis D.Kajoko romanas – aukštos prabos kūrinys“.
Vaizdingai romaną pristačiusi literatūrologė pasakojo, kad „Ežeras ir jį lydintys asmenys“ turi stiprią teologinę šaknį, per romaną eina Judo tema. Ir visgi romano pristatymo pabaigoje ji vėl grįžo prie poezijos: „Romaną galima perskaityti kaip puikią poeziją!“
Eseistas Eugenijus Ališanka irgi negailėjo pagyrimų šiam romanui. Jis sakė: „D.Kajokas rašo ne atskiras knygas, o vieną didelę knygą, serialą, mitą. Ir pamažu pats D.Kajokas tampa vienu gražiausių Lietuvos literatūros mitų“.
D.Kajokas pasakojo ir apie tai, kad knygas žmonės turėtų skaityti kaip tam tikrą žaidimą. Bet, pabrėžė kūrėjas, kaip rimtą žaidimą: „Nėra svarbesnio dalyko kaip suprasti, kad esi žaidžianti būtybė“.
