1
Pernai du kartus lankiausi koncertuose, abukart grojo „Solo Ansamblis“. Likus pusvalandžiui iki koncerto minia jaunais balsais traukė – „tu kirpai iš skardos / rožę po rožės“ – „Įstrižų žiburių“ ištraukas, spėju, retas kuris (reta kuri) nutuokdami, kad žodžių autorius – K. Navakas, toks realus lietuvių poetas – jau tarsi ir ne visai gyvas, bet dar ne visai numiręs.
Tekstas ilgas, sudėtingas – tokį išmokti yra ką veikti. Nežinau, ar atsitiktinai koncertuose „Įstriži žiburiai“ būna pačiame gale – ir tūkstantinė minia perrėkia vokalistą Joną nuo pirmos eilutės iki „mes po vieną kariai / krisim į žolę / įstriži žiburiai / sniegą kryžiuoja“. Iki pat galo minia rėkia iš visų plaučių nujausdama, kad po šito gabalo – viskas, daugiau nieko nebebus.
