Apsakymų rinktinė – E.Tornau literatūrinis debiutas. Autorius, iki šiol dirbantis mokslinį darbą, rašyti pradėjo gana vėlai – dvylika apsakymų sukurti 2018–2020 metais. Kone visus kūrinius vienija tas pats tėvo personažas – vienur jis atlieka pasakotojo, kitur – pagrindinio veikėjo vaidmenį, o kartais tik trumpai šmėkšteli antrajame plane.
Apsakymuose vaizduojamas laikas – karas, pokaris ir „brandus socializmas“ – matomas mažo žmogaus, vaiko, jaunuolio akimis. Iš liūdnų ir juokingų, absurdiškų ir tragiškų įvykių, reiškinių ir svarbių būties bei buities elementų kuriama dabar jau primiršto gyvenimo panorama.
Kiekviename rinkinio apsakyme sklandžiai ir sumaniai rutuliojama fabula su dažnai netikėta pabaiga. Pasakotojas žino, ką nori papasakoti, ir nuosekliai, sklandžiai bei ritmingai pasakoja istorijas, kupinas tikslių subtilių pastebėjimų, spalvingų detalių ir jautriai pagautų emocijų.
E.Tornau pasakojimai realistiški, žodingi, su išmoningai dėliojamais akcentais.
Ypač įsimenantys kūrinių veikėjai – įvairialypiai, jų charakteriai ir veiksmai psichologiškai pagrįsti, būsenos įtaigiai detalizuojamos dar labiau sustiprinant pasakojimo autentiškumo įspūdį.
Apsakyme „Pirmoji kino mechaniko meilė“ – tai jaunuolis, pokaryje, kad išvengtų tremties, arkliu kinkytu vežimu vežiojantis sovietų propagandinį kiną. Jo žiūrovai – Zarasų rajono miestelių ir bažnytkaimių gyventojai, o kartais – „miško broliai“. „Fain vyruko mirtyje“ – tai įvairiataučiai sostinės Kražių skersgatvio gyventojai su savo graudžiomis ir linksmomis istorijomis. Dvylikametis berniukas „Skyrybų dokumente“ – 1945-aisiais Kauno bute laukiantis saugumiečių išsivestos mamos. Ir kitų nebanalūs herojai – „frontovikas“, svilinantis kiaulę Ministrų Tarybos pašonėje, „tarybinę išmintį“ vaikams dėstantis pulkininkas – bazės vedėjas, „partorge“ tapusi davatka, berniukas, perintis viščiukus, ir net vokiškai prabylantis sietynas.
Nepaisant sudėtingos, skaudžios ir dažnai tragiškos vaizduojamos epochos, E. Tornau apsakymų nuotaika – šviesi, atmiešta nostalgija praėjusiam laikui, nesugrąžinamiems žmonėms, įvykiams ir daiktams.
Evaldas Tornau (g. 1955 m.) – fizikas, mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių autorius, 2002-aisiais pelnęs Lietuvos mokslo premiją, ilgametis Puslaidininkių fizikos instituto (PFI) darbuotojas, šiuo metu – vyriausiasis mokslo darbuotojas Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMI). 1992–1998 m. dirbo mokslinį darbą Stokholme. Žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“ vyriausiasis redaktorius.
Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, viršelio dailininkė – Asta Puikė.
