Penktadienį prasidedantis cirko pasirodymu ir karnavalu, kurio metu unikaliausio kostiumo šeimininkas bus apdovanotas kelione į Stokholme esantį Astridos Lindgren muziejų, festivalis lankytojus nukels į susitikimus su garsiais lietuvių knygų vaikams rašytojais ir iliustruotojais, leis iš arčiau pažinti knygas, kvies šokti, žiūrėti spektaklius ir kurti patiems.
Šiemet spektaklis tampa ir tarptautiniu – į konferenciją, į kurią, kaip sako rašytoja ir viena festivalio organizatorių Kotryna Zylė, kviečiami ne tik profesionalai, bet ir visi besidomintys vaikų literatūra, atvyks ir kūrėjų iš užsienio.
„Po praėjusių metų konferencijos sulaukėme prašymų kviesti daugiau kūrėjų, kurie dalintųsi savo patirtimi. Šiemet taip ir padarėme – festivalyje patirtimi dalysis kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos“, – sako K.Zylė ir priduria, kad prikalbinti kūrėjus iš užsienio atvykti į festivalį Lietuvoje nebuvo sunku, nes renginių, kuriuose kalbama apie vaikų literatūrą, vyksta nedaug.
Festivalis vyks Vilniaus mokytojų namuose, su jo programa galite susipažinti paspaudę čia. O apie pačią festivalio idėją, jos gimimą ir išskirtinumą kalbamės su vienu iš jo organizatorių – Justinu Vancevičiumi.
– Šiemet festivalis „Vaikų Kalėdų sala“ vyks jau antrą kartą. O kaip gimė pati festivalio idėja? Nuo ko viskas prasidėjo?
– Paėjusiais metais šį festivalį rengėme idėjiniu pagrindu. Tai buvo leidyklos „Aukso žuvys“ vadovės Sigitos Pūkienės, vaikų rašytojos Kotrynos Zylės ir vaikų literatūros pažinimo programos „Vaikų žemės“, kuriai aš vadovauju, bendras sumanymas.
Pagalvojome, kad vyksta labai nedaug renginių, kurių formatas būtų festivalis. O tokio didelio formato renginio, skirto tik vaikams, Lietuvoje aš daugiau nežinau.
Tad mes sumanėme padaryti tokį renginį, kuris būtų skirtas tik vaikams. Mintis buvo paprasta – suteikti galimybę pažinti knygas, knygų kūrėjus ne tik skaitant jų kūrybą, bet ir turint galimybę su jais susitikti, pabendrauti, kad šie susitikimai virstų šou forma, kai rašytojas bendrauja betarpiškai, pasinaudodamas muzikinėmis ar kažkokiomis kitomis meno priemonėmis. Pavyzdžiui, rašytojų vedamos kūrybinės dirbtuvės yra vienas būdų pažinti ne tik knygą, bet ir jos veikėjus, pasakojamą temą. Mes tai vadiname aktyviu literatūros pažinimu.
Kai praėjusiais metais rengiamės festivaliui, aplink buvo nemažai skepticizmo. Buvo abejonių, kai kurios leidyklos labai palaikė ir bendradarbiavo, kitos sudėtingiau. Tačiau, mūsų nuostabai, pernai į festivalį susirinko nemažai žmonių, visi buvo patenkinti, vyravo įkvepianti atmosfera. Pirmas blynas pasirodė skanus, tad nusprendėme, kad reikia nepaleisti šios idėjos.
Nors ir pirmą kartą organizuodami festivalį galvojome, kad darysime toliau, net jei ir nelabai pasiseks, nes normalu, kad tam reikia laiko – su laiku tokie renginiai auga.
-
Krabą cirko judesių išmokiusi iliustratorė Rasa Jančiauskaitė: „Visi nori būti kūrėjais”
-
Kitokie prizai – literatūrinė mokinio draugystė su tikru rašytoju
-
Knygų veikėjų karnavale – galimybė laimėti neįtikėtiną prizą
-
Literatūros festivalyje „Vaikų Kalėdų sala“ bus apdovanoti vilnietiškiausių vaikų knygų kūrėjai
-
Literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizatoriai: vaikų literatūra dar svarbesnė nei suaugusiųjų
-
Vaikų ir jaunimo literatūros festivalio atidaryme – garsūs veidai
-
Mergaitės maištininkės: apie norą keisti pasaulį
– Nebuvo vidinės baimės imtis šios idėjos? Vaikų literatūra neretai lieka paraštėje, apie ją ir kalbama mažiau.
– Apie tai nesvarstėme. Galvojome, kad svarbu surengti tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į vaikų literatūrą, kad apie tai būtų pradėta kalbėti lygiaverčiai su suaugusiems skirta literatūra.
Mano nuomone, tai, ką duodi vaikui, augina ateities asmenybę. Vaikui skirta kultūra yra labai svarbus dalykas ugdant asmenybę, kad žmogus įgytų gebėjimą kritiškai mąstyti, gebėjimą pajusti estetiką, kad suvoktų pačios kultūros vertę, nes pas mus yra diskursas, jog kultūra pridėtinės vertės neduoda.
Bet tam, kad vaikas iš tikrųjų tuo džiaugtųsi, mėgautųsi, tai kurdami programą ir festivalio aplinką galvojome, kaip padaryti, kad būtų smagu vaikui – ne suaugusiam žmogui, kuris vaiką atveda. Gal todėl pernai viena iš sėkmės paslapčių ir buvo ta, kad į festivalį atėję vaikai labai gerai jautėsi. Pažinimas su kultūra vyko ne per rimtus dalykus, bet per žaidimą, o vaikui svarbiausia – pažaisti, jo tokia prigimtis. Svarbiausia, kad literatūra pradėtų asocijuotis su smagumu, kad tai nebūtų nuostata, jog skaityti reikia tik dėl to, jog mokytoja liepė.
– Kuo šių metų festivalis bus kitoks? Kokių naujovių sulauks dalyviai?
– Šiemet užsibrėžėm didesnius tikslus – programa padvigubėjo. Šiemet darysime atskirą atidarymo vakarą, kurio metu bus apdovanoti vilnietiškiausių knygų vaikams autoriai – iliustratorius ir rašytojas. Apdovanojimą įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pernai mes turėjome literatūros veikėjų vakarėlio užuomazgą. Šį vakarėlį norime padaryti tradicija, nes pasaulyje yra daug literatūrinių renginių, kurių viena iš dalių yra persirengimai į mėgstamus herojus, nors tai daugiau būdinga komikso žanro renginiams. Šiemet pagalvojome, kad būtų smagu padovanoti originaliausio kostiumo autoriui kelionę į vieną iš Europos literatūrinių vietų, tad šiemet nugalėtojas keliaus į Švediją, Stokholme esantį Astridos Lindgren muziejų.
Kai rengėme festivalio programą, kilo dar viena idėja: Londono knygų mugėje buvo eksponuojama trijų Baltijos šalių iliustratorių paroda, tad mes pagalvojome, kad norėtume atsivežti visą parodą į mūsų festivalį. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad parodą turėsime, tik kiek mažesnio formato. Be to, šiemet jau bendradarbiaujame ir su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi.
– Kokie didžiausi iššūkiai šiemet kilo organizuojant festivalį?
– Norėjome pasikviesti autorių iš užsienio, tad kol kas to padaryti nepavyko. Galbūt dar esame per mažai žinomi.
Aš pats lankiausi viename Islandijos literatūros festivalyje, kuris, beje, yra panašaus formato kaip mūsų rengiamas. Kalbėjomės su organizatoriais, sutarėme, kad kitais metais galbūt pavyks dirbti kartu ir pakviesti ką nors iš Islandijos autorių apsilankyti Lietuvoje, kas būtų labai smagu, nes islandai kuria labai įdomią literatūrą vaikams.
Tačiau nepaisant to, festivalyje mes visgi turėsime svečių iš užsienio – iš Norvegijos atvažiuoja istorijų pasakotoja, kuri surengs dirbtuves. Taip pat dirbtuves turėsime su iš Lenkijos atvykstančia iliustratore. Atvyks ir lietuvių iliustratorė Alina Šurnaitė, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje – ji skaitys pranešimą ir ves dirbtuves.
Tas tarptautiškumas po truputį juda į priekį. Mes patys norėtumėme, kad festivalis taptų rimtu vaikų literatūrai skirtu renginiu bent jau trijose Baltijos šalyse, o gal ir platesniame regione. Ir norime surasti būdą, kaip čia galėtų atvažiuoti ir lietuviškai nekalbantys vaikai, kurie atrastų sau vietą, ir norisi pritraukti daugiau profesionalų, kurie veikia šiame lauke.
– Ar nesuklysiu sakydamas, kad festivalis mažais žingsniais, bet vis tvirčiau tampa vaikų literatūros reiškiniu šalyje?
– Man sunku vertinti, bet norėtumėm, kad festivalis taptų tokiu, kurio visi laukia ir jį žino. Pastaraisiais metais apie vaikų literatūrą kalbama nemažai, atsirado puikių knygų. Galbūt paauglių literatūra šiek tiek šlubuoja, bet, manau, kad tai irgi keisis laikui bėgant. Bet vaikams iki, pavyzdžiui, dešimties metų, pasirinkimas yra didelis ir yra puikių knygų, įvertintų ir tarptautinėje erdvėje. Tai yra labai gerai ir apie tai reikia kalbėti.
– O kaip patys lietuvių autoriai ir iliustratoriai vertina festivalį?
– Pernai sulaukėme daug palaikymo iš įvairių žmonių. Šiemet to palaikymo yra dar daugiau, buvo lengviau, nes nebereikėjo niekam pasakoti, kas šis festivalis yra. Net tie žmonės, kurie labai abejojo mūsų idėja, šiemet į festivalį atvyks. Palaikymas didelis.
– Šiemet programoje – per penkiasdešimt renginių. Į ką orientavotės, kokius tikslus kėlėte ją rengdami? Ką iš renginių galima išskirti?
– Galvojome apie knygų naujienas. Nemažai leidyklų šiuo laikotarpiu išleidžia naujas knygas. Įvairių leidyklų išleistos knygos ir jų vienoki ar kitokie pristatymai yra centrinis programos pagrindas.
Kita svarbi dalis – įvairūs pasirodymai, koncertai, spektakliai, kurie vienu ar kitu būdu yra susiję su vaikų literatūra. Šiemet džiaugiamės, kad „Stalo teatras“ prieš pat festivalį pristatys savo naują spektaklį, kurtą pagal knygą „Sibiro haiku“, o jau kitą dieną šį spektaklį vaidins festivalyje. Štai ir praėjusį savaitgalį Kauno dramos teatre įvyko spektaklio „Būtybės“, sukurto pagal Kotrynos Zylės to paties pavadinimo knygą, premjera, o šeštadienį festivalyje „Vaikų Kalėdų sala“ bus atlikta šio spektaklio koncertinė dalis.
Kadangi aplink mus vaizdų kultūra, tai šiemet į programą įtraukėme ir kiną – rodysime pagal knygą „Šokliukė“ pastatytą trumpametražį filmą. Šiemet pasaulis šventė 250 metų cirko jubiliejų, tai ta proga į programą cirkas įvairiai įsipynė ir atidaryme įvyks šiuolaikinio cirko artistės Marijos Baranauskaitės pasirodymas.
Šiemet prie mūsų komandos prisidėjo paaugliams rašant autorė Eglė Ramoškaitė, kuri yra parašiusi knygą „Tarp Gyvenimo ir Vilties“, ir jos iniciatyva įvyko jaunųjų rašytojų mentorystės konkursas: rašantys vaikai siuntė savo kūrinius, sulaukėme 53 konkurso paraiškų. Atsiųsti reikėjo praktiškai parašytą kūrinį, o konkurso nugalėtojams atiteks prizas – kelių mėnesių draugystė su vaikų rašytoju – jie bendraus, kartu bandydami tobulinti parašytą knygą. Tai labai svarbu atrandant naujus talentus, drąsinant juos rašyti. Festivalio metu įvyks šio konkurso finalas.
Vyks susitikimai su Metų knygų autoriais. O festivalio pabaigoje šeši jauni bardai surengs koncertą – atliks pagal vaikams rašančių poetų kūrybą sukurtas dainas. Bus jaukus renginys.
– Ačiū už pokalbį.
