Jau ketvirtus metus vykstantis festivalis „Vaikų knygų sala“ šiais metais išsiplėtė. Vietoj tradicinio trijų dienų trukmės renginio jis tapo tris savaites veikiančia interneto platforma, kurioje vyko knygų pristatymai, kūrybos dirbtuvės, susitikimai su rašytojais ir iliustruotojais.
„Kiekvienas renginys yra naujas iššūkis. O kiekvienas vaikų literatūros festivalis yra tarsi vaikų žaidimas – visiškai nenuspėjamas, gaivališkas, kupinas improvizacijos, ir vis dėlto, paliekantis didžiausio džiaugsmo pojūtį. Taip buvo ir šįsyk.
Rodos, išmokome praėjusių metų pamokas, pradėjome tobulinti itin pavykusių renginių formatą, kurti pribloškiančias dekoracijas, ir čia kaip perkūnas iš giedro dangaus – pandemija! Taigi, viską teko pradėti nuo pradžių“, – sako vienas iš festivalio organizatorių Justinas Vancevičius.
Jis džiaugiasi, kad festivalio rengėjų komanda susikaupė, pasiraitojo rankoves ir per trumpą laiką išsprendė techninius klausimus bei sukūrė itin gausią auditoriją pritraukusią programą.
Mūsų festivalio sienos atsivėrė, galėjome nudžiuginti ir sudominti knygomis daug didesnį ratą vaikų. To tikrai nepamiršime ir neatsisakysime, – sako K.Zylė.
Tie, kas kada nors mėgino vesti online renginius, žino – didžiausias skaudulys yra nematomos žiūrovų reakcijos. Apie tai kalba ir grafikos dizainerė, rašytoja, „Vaikų knygų salos“ organizatorė Kotryna Zylė. Ji neabejoja, kad festivalio lankytojų pagyrimai ir pastabos organizatoriams padeda suprasti, ar jie juda teisingu keliu.
„Lankytojų džiaugsmas tiesiog atperka įdėtas pastangas, padeda užmiršti proceso metu neišvengiamai užklumpančius sunkumus. Virtualioje erdvėje sunkiau nugirsti džiugių pokalbių, čia randasi mažiau asmenukių, kurios natūraliai pasklinda, kai vaikai sutinka mylimą autorių, stebi užburiantį spektaklį ar pamato stulbinančias, pagal mėgstamą knygą sukurtas dekoracijas“, – teigia K.Zylė.
Nors gyvomis šypsenomis dalyviai bei žiūrovai nesidalina, skaitmeninis festivalis turi privalumų – vienu metu jis gali vykti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Mūsų festivalio sienos atsivėrė, galėjome nudžiuginti ir sudominti knygomis daug didesnį ratą vaikų. To tikrai nepamiršime ir neatsisakysime“, – užtikrintai sako K.Zylė.
Lankytojų džiaugsmas tiesiog atperka įdėtas pastangas, padeda užmiršti proceso metu neišvengiamai užklumpančius sunkumus, sako K.Zylė.
J.Vancevičius pasakoja, kad per vieną susitikimą su knygų kūrėjų „Zoom“ platformoje, festivalio organizatoriai paprašė klausytojų, kad jie pokalbių langelyje įrašytų šalį, kurioje tuo metu yra.
„Na, ir pasipylė – Roma, Liuksemburgas, Briuselis, Paryžius... Manau, ir ateityje bent jau dalį festivalio veiklų kelsime į virtualią realybę, ji padeda pasiekti žymiai daugiau knygos mylėtojų“, – apie kitų metų planus kalba festivalio organizatorius.
„Vaikų knygų salą“ organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Ši programa pristato kokybišką turinį vaikams ir jaunimui, pabrėžia literatūros svarbą asmenybės formavimuisi nuo mažų dienų ir siekia didinti kokybiško meno prieinamumą jauniesiems jo vartotojams.
Justinas Vancevičius neabejoja, kad vaikams tokie renginiai yra reikalingi: „Man meilę knygai išsiugdyti padėjo mama, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Santykio su knyga kūrimas yra intymus dalykas, kurį neabejotai labiausiai puoselėja artimiausia vaiko aplinka.
Man atrodo, kad veiklos, kurias organizuoja programa „Vaikų žemė“, įkvepia vaikus ir suaugusiuosius namuose atsiversti knygą ir, jaukiai įsitaisius, lankytis fantazijų pasaulyje. Jei kalbėsime itin asmeniškai – savo veiklą skiriu mamos atminimui ir nuolat prisimenu laiką, kai knygas dar skaitėme drauge“.
K.Zylė sako negalinti nepastebėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis dar labiau vertinamas suaugusiems skirtas turinys. Renginiai vaikams dažnai traktuojami kaip nerimti ir infantilūs.
„Rodos, nesusimąstome, kad ateityje mūsų pačių gyvenimo kokybė priklausys nuo sprendimų tų, kurie šiandien yra vaikai. Viso pasaulio ateitis priklauso nuo to, kokias pažiūras, vertybes, pasaulėjautą jie išsiaugins. Literatūra, menas suaugusiesiems yra būdas patirti malonumą, išsilaisvinti, išreikšti savo pažiūras.
Vaikams – tai statybinė medžiaga. Norėčiau, kad kurti vaikams, bendrauti su jais, ugdyti juos Lietuvoje būtų prestižas. Tik tada pasaulis suksis į gerąją pusę“, – sako K.Zylė.
