„Festivalyje per dvi dienas dalyvavo ir savo kūrybą pristatė 45 lietuvių autoriai ir du svečiai iš užsienio, diskusijose dalyvavo keliolika savo srities specialistų. Per dvi festivalio dienas renginiuose klube „Artistai“ ir Taikomosios dailės muziejuje sulaukėme virš trijų šimtų literatūros mylėtojų, – sakė festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Tiek mums, tiek autoriams džiugu, kad Autorių galerijos salė beveik per visus susitikimus su autoriais sulaukė daug žmonių, o diskusijų salė – leidybos sritimi besidominčios auditorijos. Jaunųjų autorių poezijos vakarą klubas buvo sausakimšas, tai rodo, kad jaunų autorių kūryba taip pat yra daug kam įdomi, aktuali ir sulaukia dėmesio.“
Renginyje dalyvavo per pastaruosius metus įdomias knygas išleidę lietuvių rašytojai – juos atrinko festivalio komisija. Festivalio organizatoriai sako, kad „Open books“ lankytojai galėjo įsitikinti, kokia įvairialypė yra mūsų literatūra – buvo kalbama apie istorines, įvairias meno sritis, politinius procesus tyrinėjančias knygas, debiutinius romanus ar poeziją, pripažintus autorius ar dar tik žengiančius į šią sritį. Renginyje dalyvavo tokie autoriai kaip Aurimas Švedas, Akvilė Kavaliauskaitė, Dovydas Pancerovas, Donatas Katkus, Vaidas Jauniškis, Norbertas Černiauskas ir kiti. Itin daug skaitytojų dėmesio sulaukė pripažintų rašytojų duetas scenoje – kuomet su skaitytojais bendravo Valdas Papievis ir Sigitas Parulskis.
Kokia knygų leidybos ateitis?
Šiais metais festivalio organizatoriai nusprendė į programą įtraukti ir diskusijų forumą – atskiroje erdvėje buvo kalbama apie su knygų leidyba susijusius klausimus. Anot organizatorių, susidomėjimas diskusijų forumu parodė, kad žmonėms rūpi gilesnis žvilgsnis į šią sritį – salėje buvo matyti tiek šios srities profesionalų, tiek skaitytojų, norinčių daugiau sužinoti apie knygas.
Diskusijų dalyviai kalbėjo apie tai, kaip keičiasi knygų rinka, vis populiarėjant naujiems formatams – elektroninėms ir audio knygoms, kodėl Lietuvoje knygos kainuoja būtent tiek, kas daugiausia tai veikia, kokias teisines žinias apie knygų leidybą reikėtų turėti rašytojams, kaip piratavimas veikia knygų leidybą Lietuvoje, kokias rinkodaros priemones išnaudoja ar neišnaudoja mūsų leidėjai.
Nemažai dėmesio sulaukė svečio iš Islandijos – šios šalies leidėjų asociacijos prezidento, Literatūros centro vadovo ir leidėjo Heiðaro Ingi Svanssono pranešimas. Jis pasakojo apie Islandijos knygų leidybos tradicijas. Anot svečio, ši šalis turi keletą stiprių ir išskirtinių tradicijų, viena iš jų yra Kalėdinis knygų potvynis, Jólabókaflóð, prasidėjęs 1944 metais ir besitęsiantis iki šiandienos. Būtent todėl, kad islandai turi tradiciją dovanoti vieni kitiems knygas Kalėdų proga, daugiausiai naujų knygų išleidžiama per paskutinius tris metų mėnesius.
Kalbėdamas apie tai, kodėl islandams knygos yra tokios svarbios, jis sakė, kad greičiausiai tai lėmė pasakojimų, skandinavų sagų, tradicija, kuri tęsiasi jau nuo XI amžiaus. Šeimos sagos yra populiarios ir mokyklose – jos leidžia islandams suprasti daugiau apie save ir savo istoriją bei tradicijas. Svarbu yra ir tai, kad šalis yra gana izoliuota, tad reikėjo ieškoti įvairių būdų patiems kurti savo kultūrą, o istorijų pasakojimas ir yra vienas iš tų būdų.
„Nuo 2019 m. sausio 1 įsigaliojo nauja tvarka, kurios nėra niekur kitur pasaulyje: dėl to, kad PVM mokestis knygoms buvo pakeltas nuo 7 iki 11 proc., leidėjai susidūrė su finansinėmis problemomis. Tad buvo pasiūlytas būdas ir vyriausybė jam pritarė: kasmet yra skiriami 3 milijonai eurų kompensuoti 25 proc. kiekvienos naujos knygos islandų kalba išlaidų. Leidėjas turi pateikti paraišką ir 25 proc. knygos leidybos išlaidų vyriausybė jam grąžina. Tai laikinas planas, jis galios 5 metus, tačiau islandai šią paramą supranta ne tik kaip paramą leidėjams, o ir kaip investiciją į šalies kultūrą“, – pasakojo jis.
Net ir tamsoje siūlė įžvelgti šviesą
Pagrindinė festivalio žvaigždė buvo vienas žymiausių šių laikų prancūzų rašytojų Philippe'as Claudelis. Jis apdovanotas įvairiomis prestižinėmis premijomis, lietuvių kalba išleisti trys jo romanai „Pilkosios sielos“, „Brodekas“ ir „Šuns archipelagas“. Tai, kad šis rašytojas labai mėgstamas lietuvių skaitytojų, liudijo ir pilna į susitikimą su autoriumi susirinkusi salė, ir nusidriekusi eilė gauti rašytojo autografo.
Šis rašytojas savo knygose paliečia visuomenės susiskaldymo, nesugebėjimo priimti kitų, netolerancijos temas. Apie tai jis daug kalbėjo ir susitikimo metu. Anot Philippe'o Claudelio, ši problema pandemijos metu dar labiau išryškėjo. „Literatūra tam ir skirta, kad apmąstytume tokius dalykus, – sakė rašytojas. – Knygos leidžia pamatyti, kaip tuos pačius dalykus mato kažkas kitas. Tai ir yra evoliucijos pagrindas, – kai susiduria skirtingi požiūriai, praturtinantys vienas kitą“.
Tiesa, Philippe'as Claudelis pabrėžė, kad rašytojas nėra filosofas, sociologas ar istorikas, tad jis negali pateikti galutinių atsakymų, tačiau jis gali net ir slapta savo kūriniuose įtraukti klausimų, kurie vėliau skaitytojui galbūt leis apmąstyti esmines mūsų gyvenimo temas.
„Man svarbu suprasti žmonijos esmę, – sakė jis. – Mes esame dvipusės būtybės – galime turėti taurius jausmus, tačiau tuo pačiu metu savyje galime turėti siaubingų, baisių jausmų ir statyti žmoniją į pavojų. Tai įgimtos savybės, ir man atrodo svarbu kelti klausimus apie tai“.
Tai, kad žmogaus prigimtis dvilypė, jis ypač aštriai pamatė dirbdamas su nuteistaisiais. „Man tuomet buvo 25 metai, ir galvojau, kad yra aiškios ribos tarp gėrio ir blogio, tarp to, kas tinkama, ir to, kas netinkama“, – pasakojo rašytojas. Tačiau dirbant su nuteistaisiais jis pamatė, kad tai netiesa, – kartais tam, kad peržengtum ribą, reikia visai nedaug: „Brėžti ribas tarp to, kas yra monstras, ir kas ne, yra labai sudėtinga“. Jis taip pat sako knygose keliantis svarbius kausimus apie idealų ir realybės susidūrimą, apie bendruomenių sugebėjimą sugyventi. „Idealai gali būti nuostabūs, tačiau patys matome, kad jais besivadovaujantys žmonės gali tapti tiek kankiniais, tiek inkvizitoriais“, – sakė Philippe'as Claudelis.
Ir nors knygose jis dažniausiai kalba apie žaizdas, kurios, regis, neužsitrauks, apie blogio įsigalėjimą, susitikimą prancūzų rašytojas baigė optimistine gaida. „Viltis visgi yra – ir tai rodo šioje salėje susirinkę žmonės. Jeigu mes ir toliau taip gausiai rinksimės, kelsime klausimus, ieškosime atsakymų, skaitysime knygas – vilties turime. Nesvarbu, kad dabar daugiausiai kalbame apie tamsius dalykus“, – sakė autorius.
Aplinką papildė E.Ridikaitės paroda
Festivalio lankytojai džiaugėsi, kad galėjo pasimėgauti ne tik įdomiais pokalbiais, susitikimais su autoriais, bet ir skania, kokybiška festivalio partnerių vaišinama kava, arbata ir saldumynais, rėmėjų „Knygloterijoje“ laimėtomis knygomis, bei menininkės Eglės Ridikaitės tapybos paroda, kuri puikiai papildė festivalio aplinką.
Festivalio knygyne „Tylos“ populiariausios buvo Philippe'o Claudelio knygos, tačiau didelio populiarumo sulaukė ir Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė“, iš Paryžiaus į festivalį specialiai atvykusio Valdo Papievio knyga „Ėko“, Mažvydo Jastramskio knyga „Mums reikia vado?“, Aurimo Švedo „Istoriko teritorija“.
„Šių metų festivalis parodė, kad skaitytojai pasiilgę gyvų susitikimų su rašytojais, jiems svarbus bendravimas, apsikeitimas idėjomis, diskusijos, ir tai leidžia mums drąsiai galvoti apie tai, kaip ateityje dar labiau plėsti programą ir siūlyti įvairius naujus žvilgsnius į knygų pasaulį“, – sakė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
