– Kai pastarąjį kartą kalbėjomės, buvo 2017 metų vasaris, Vilniaus knygų mugės išvakarės. Jūsų leidykla tuomet vadinosi „Jonas ir Jokūbas“, buvote išleidę 3 knygas. Dabar, praėjus ketveriems metams, leidykla pasitinka naują etapą, atsinaujina. Išleistų knygų lentynoje – per 20 kūrinių. Kaip vertinate per šiuos metus nueitą kelią?
– Pastarąjį kartą kai kalbėjomės, sakiau, kad filosofija nėra mirusi. Šiandien turbūt akivaizdu, kad filosofija gyvena savarankišką gyvenimą, į ją kreipiama vis daugiau dėmesio. Man rodos, kad filosofija palengva vėl atgauna prestižą. Dirbti su idėjomis, sąvokomis yra svarbu, kartais net gyvybiškai, o į vertybinius debatus aiškumo dažnai įneša filosofiškai angažuoti žmonės. Viliuosi, kad ir mūsų kuklus indėlis nelieka nepastebėtas.
Kalbant apie mūsų leidyklos veiklą, tai reiktų suprasti, kad filosofiniai vertimai yra didelio profesionalumo reikalaujanti veikla, jie sudėtingi savo turiniu, vertėjas turi gerai išmanyti ne tik gimtąją ir užsienio kalbą, būtinas ir filosofinis, istorinis kontekstas. Kiekvieną knygą turi akomponuoti suprantamas įvadas, mokslinis aparatas leidžiantis naviguoti ir susigaudyti tekste.
Todėl mūsų leidyklos veiklą aš vertinu pozityviai, nors iki rimtos, filosofinių knygų leidyklos mums dar labai daug trūksta. Manau, kad nuveiktas darbas iš esmės užduoda tam tikrą tempą, šiek tiek keičia filosofinių knygų lauką. Ir jei tai, ką sakau, turi nors kiek tiesos – aš labai džiaugiuosi.
– Išties filosofinių knygų skaitytojams esate gerai atpažįstami. Tad kodėl „Jonas ir Jokūbas“ nusprendė virsti „Phi knygomis“?
– Plečiantis mūsų veikloms nusprendėme pasikeisti ir rūbą. Paprastai, leidyboje toks kismas asocijuojamas su platesne knygų asortimento pasiūla. Tačiau mes plečiamės vertikaliai – visas papildomas jėgas skirsime knygų turiniui. Reikėtų suprasti, kad paprastas mirtingasis per metus, geriausiu atveju, gali rasti laiko perskaityti kelias rimtas filosofines knygas, skirti laiko joms apmąstyti, įsisavinti turinį. Todėl norime padėti įsisavinti tą turinį, sudominti ir pasiūlyti tinkamą veikalą.
Apskritai, mūsų leidybinė filosofija atsiremia į filosofijos ilgaamžiškumą. Juk tai ištisus amžius, o kartais net tūkstantmečius skaitomos knygos, todėl pasirinkome sekti šiuo principu ir leisti po kelias knygas, gryninti filosofinį turinį.
Tiesą pasakius, nežinome, kur tai nuves, bet pavadinimo pakeitimas mums yra kurso atsižymėjimas, naujo kelio pradžia.
– Kalbate, kad nusprendėte žengi sunkesniu keliu, daugiau dirbti su knygų turiniu – koks tai turinys ir ko tikėtis skaitytojams?
– Tai turinys grįstas mūsų leidžiamų filosofinių knygų turiniu. Pirmiausia, tai yra išsamūs, estetiški knygų, mūsų autorių ir vertėjų pristatymai. Taip pat, filosofinis leidyklos tinklaraštis, skirtas įvairioms su filosofija susijusioms įžvalgoms, naujienoms, apibendrinimams, filosofinių, istorinių kontekstų atskleidimui. Filosofinės paskaitos įvairiomis temomis: kino, humanitarinių mokslų, apie Renesansą ar skirtos Platonui. Knygų pristatymai ir galiausiai filosofinė tinklalaidė, kurią paskelbsime pasibaigus karantinui.
Tai mūsų kuruotas filosofinis turinys.
– Kodėl leidyklą pervadinote būtent „Phi knygomis“?
– Turime du simbolius: Φ raidę (dvidešimt pirmoji graikų abėcėlės raidė – red. past.), kuri turi daug veidų, tai ir aukso pjūvis matematikoje ir bangų funkcijos kvantinėje mechanikoje ir t.t. ir pan. Mums Φ yra riboženklis nuo kurio prasideda visi geri dalykai.
Įdomios istorijos neturiu... Mūsų tikslas – į pirmą planą iškelti vertėją arba autorių ir pačią knygą.
Taip pat yra tokia potekstė, kad Φ raidė gali įgauti daug įvairių veidų. Taip kaip ir filosofija įgauna vis kitą pavidalą, kitaip pasireiškia ir mes nuo jos niekur nepabėgame. Iš esmės filosofija mirti negali, ji visada yra šalia mūsų tam tikru pavidalu, tik reikia į ją atkreipti dėmesį.
Feniksas, mūsų logotipas, tuo tarpu pasirinktas kaip ilgaamžiškumo, cikliško atsinaujinimo simbolis.
Mūsų leidybinė filosofija atsiremia į filosofijos ilgaamžiškumą.
– Minėdami leidyklos atsinaujinimą, rengiate simpoziumą, kuriame vyks kelios diskusijos – nuo temų apie viešojo intelektualo reikšmę iki svarstymų, ar filosofija turi sienas. Išties temų spektras tarsi kužda, apie filosofiją norite kalbėti garsiau, nei kalbėdavote anksčiau.
– Be jokios abejonės. Mano įsitikinimu, didžioji dalis žmonių nori suprasti gilumines dalykų, veiksmų priežastis, jų veikimo principą. Dažnai nuo filosofinio turinio juos atbaido sudėtingumas, nepažįstamas žargonas. Tokios filosofinės diskusijos, pristatančios, pateikiančios filosofiją nebūtinai paprastesniu, bet įdomesniu kampu, gali pasiekti ir sudominti daugiau žmonių.
– Ar per tą laiką, kai leidžiate filosofines knygas, pastebėjote augantį susidomėjimą šia literatūra? Kas yra filosofijos skaitytojas?
– Kai mes galvojame apie skaitytoją, apie jį pradedame galvoti nuo kitos pusės.
Mums daug svarbiau sukurti produktą, kuris mūsų akimis yra geras, estetinis, kokybiškas filosofinis produktas, ir žmonės jo norėtų. Tuomet skaitytojai ateina.
Man atrodo, kai žmonės peržengia savo sukurtą barjerą, kad neva „filosofija yra sudėtinga ir neįdomu“, jie atranda mus ir nusiperka knygą bei randa joje ką nors sau.
Iš tiesų, labai sunku pasakyti, kas yra mūsų pirkėjas. Jis labai įvairus. Bet mes tai vertiname pozityviai, kaip žmogaus individualumo ženklą.
– Prieš ketverius metus, kai buvote išleidę tris knygas, sakėte, kad jūsų tikslai – padidinti Platono kūrinių vertimų į lietuvių kalbą skaičių bei padidinti moderniosios filosofijos lentyną. Kokią kryptį po atsinaujinimo brėžiate dabar?
– Toliau dirbame visais cilindrais (šypsosi). Skaitytojai gali laukti „Mažųjų platonų“ serijos papildymų – turėsime iš viso dešimt knygų. Taip pat pasipildysime labai įdomiu Cicerono veikalu „Apie pranašavimą“, trumpu Platono dialogu „Ijonas“.
Moderniosios filosofijos lentyną papildysime Rene Descarteso dviem iš naujo verčiamais veikalais – „Metafiziniais apmąstymais, laiškais ir atsakymais“ ir „Samprotavimu apie metodą“. Toliau pildysime Soreno Kierkegaardo vertimus – džiaugiamės, kad žmonės taip susidomėjo „Nerimo sąvoka“ ir dabar išversime turbūt vieną esminių jo literatūrinių ir egzistencinių kūrinių „Arba, arba“.
O iš tokių grandiozinių, tikiuosi, kad galbūt kitais metais, pasirodys Jeano Paulo Sartre'o veikalas „Įsivaizduojamybė“, pristatantis vaizduotės sampratą, kuo ji skiriasi nuo mūsų suvokimo.
– O kaip lietuvių filosofai? Ar galime tikėtis naujų lietuvių autorių knygų?
– Šiuo metu kaip tik pristatome intriguojantį S.Geniušo darbą „Kas yra skausmas?“, kuriame iš esmės nagrinėjama skausmo patirtis, pristatomi šiuolaikiniai filosofiniai tyrimai skausmo tema. Tai veikalas skirtas ne tik norintiems surasti, suprasti, kas yra skausmas. Tikiuosi, kad šią knygą atsivers slaugytojai, gydytojai, psichoterapeutai – žmonės, kurių darbe skausmas yra kasdienybė. Mat šis veikalas nubrėžia liniją, kuri leidžia pažinti žmogų ne vien kaip kokį nors mechaninį kūną sudarytą iš neuronų, kurį pažįstame iš įvairiausių tyrimų ataskaitų, bet pirmiausia, kaip žmogų patiriantį kūną.
Tęsiame bendradarbiavimą su Lietuvos filosofais Aldžiu Gedučiu ir Kęstu Kirtikliu, Nerijum Mileriu, kurių knygų galime tikėtis artimiausioje ateityje.