„2021-ieji, laimei, buvo išskirtiniai metai prekybai knygomis. Knygų apyvarta pasiekė 23,6 mlrd. eurų, tai yra 6,5 proc. augimas lyginant su 2020-aisiais. Tai yra didžiausias metų prieaugis, kurį mes matėme per pastaruosius penkiolika metų“, – mugėje sakė Europos leidėjų federacijos viceprezidentas Enrico Turrinas.
Jis teigė, kad skaitytojai pandemijos metu, panašu, vėl atrado skaitymo malonumą ir ėmė vertinti knygas. Tai ypač liečia prekybą knygomis vaikams – šioje srityje pastebimas nuoseklus augimas. „Akivaizdu, kad tėvai knygas vaikams laiko turinčiomis itin didelę vertę. Prekyba jomis sekasi net geriau nei prieš pandemiją“, – sakė E.Turrinas.
Prognozuoja audioknygų augimą
Tiesa, praėjusiais metais kiek sumažėjo išleidžiamų knygų pasirinkimas, tačiau, ekonomisto teigimu, tai turbūt reiškia, kad leidėjai atsargiau renkasi, kokias knygas leisti, ir labiau koncentruojasi į išleidžiamų knygų pristatymą skaitytojams.
Akivaizdi praėjusių metų tendencija – augęs knygų pardavimas internetu (tai sudaro 29,1 proc. visų parduodamų knygų), kiek traukėsi prekyba knygomis prekybos centruose ir knygynuose. „Knygynus pandemija itin smarkiai palietė“, – konstatavo E.Turrinas. Nors pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi, knygų srityje vis dar dominuoja spausdinti leidiniai – net 84,8 proc. pardavimų sudaro popierinės knygos, 12,6 proc. – skaitmeninės ir 2,5 proc. – audioknygos. E.Turrinas siūlė atkreipti dėmesį būtent į šį skaičių – nors ir anksčiau buvo kalbama apie audioknygų populiarėjimą, tik praėjusiais metais jos sudarė ženklesnį pajamų šaltinį. „Ir artimiausiu metu audioknygos tik augs. Stebėkite šią sritį“, – sakė specialistas.
Praėjusiais metais labiausiai knygų pardavimai augo Lenkijoje (18 proc.), JAV (13,3 proc.), Italijoje (12,2 proc.). Elektroninės knygos itin sparčiai augo Suomijoje, Ispanijoje, labiausiai krito Italijoje, Danijoje ir Prancūzijoje. Audioknygos labiausiai augo Suomijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Kas bus šiemet?
Praėjusieji metai knygų leidėjams pažymėti optimizmo ženklu, tačiau kokia situacija šiemet? Kol kas galima tik preliminariai spėti, kokie pardavimai bus 2022-aisiais, tačiau daugelio šalių leidėjai, net ir matydami, kad pardavimai kiek nukritę, nesijaudina, nors ir gali būti, kad išskirtinai gerų praėjusiųjų metų skaičių pasiekti nepavyks – tarkime, Prancūzijoje, net ir kritus pardavimams, šios šalies leidėjai sako, kad skaičiai yra optimistiniai. Kai kuriose šalyse – Norvegijoje, Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje knygų pardavimai ir toliau auga.
Yra ir dar vienas geras ženklas – pamažu auga pardavimai knygynuose. „Ar pagaliau skaitytojai grįžta į knygynus? Mes tikimės. Yra ženklų tam, bet artimiausi mėnesiai parodys tai aiškiau“, – sakė E.Turrinas. Tiesa, pastebima, kad kiek mažėja pardavimai elektroninėse parduotuvėse.
Popieriaus krizė
Tačiau optimistines gaidas kiek temdo ir kai kurie nerimą keliantys dalykai. Daugelyje šalių leidėjai sako susiduriantys su popieriaus krize. „Amazon“ ir kitos kompanijos, naudojančios daug popieriaus pakavimui, ne tik sukuria popieriaus trūkumą, bet ir kelia kainas. „Viso to poveikio mes dar nepamatėme, bet artimiausiais mėnesiais, manau, išvysime“, – sakė E.Turrinas.
Nors elektroninių ir audioknygų pardavėjai džiaugiasi išaugusia paklausa, kai kurios knygų leidybos sritys tuo pasigirti toli gražu negali. Frankfurto knygų mugėje buvo surengta atskira diskusija apie kelionių knygų leidybos ateitį ir pastarųjų metų tendencijas. Skaičiai nedžiuginantys – per pastaruosius dvejus metus Didžiojoje Britanijoje (kitose rinkose, kaip teigia leidėjai, skaičiai yra panašūs) kelionių gidų pardavimai krito apie 60-70 proc. Panašus buvo ir žemėlapių pardavimų kritimas. Tiesa, dabar pastebima, kad pardavimai pamažu vėl ima augti, tačiau prognozuojama, kad iki atsigavimo dar labai toli.
Įprato prie skaitmeninių formatų
Apie audioknygas mugėje kalbama itin daug, galima išvysti daugybę stendų, kuriuose siūloma išbandyti įgarsintus kūrinius, o diskusijose autoriai dalinasi ir savo patirtimis, kaip jie įskaito knygas. Viena iš karštųjų temų – nuo šiol „Spotify“ siūloma galimybė klausytis ir audioknygų.
Toronte įsikūrusios bendrovės „Kobo“ vadovas Michaelas Tamblynas sakė, kad akivaizdi tendencija – multiformatų vystymasis, kuomet apjungiamos spausdintos, audioknygos ir elektroniniai formatai. Be to, kiekvienas žanras turi ir savo specifiką – tarkime, negrožinių knygų skaitytojai neretai įtariai žiūri į elektronines knygas, nes jie skaitydami mėgsta popieriuje žymėtis tam tikras vietas, tad kurdami elektroninius formatus leidėjai turi ieškoti būdų, kaip skaitmeninį skaitymą pritaikyti jų jau susiformavusiems įpročiams. Šiuo metu grožinė literatūra sudaro apie 80 proc. jų elektroninių knygų pardavimų.
Beje, jis teigė, kad pandemijos metu, skaitytojams atradus elektroninius formatus, nemažai kas skeptiškai žiūrėjo į jų ilgaamžiškumą, sakydami, kad po pandemijos žmonės grįš prie buvusių įpročių. „Tačiau to neatsitiko, žmonės lieka prie to, ką atrado per pandemiją“, – Frankfurto knygų mugėje sakė jis. Jis teigia, kad popandeminiai skaičiai elektroninių knygų srityje viršija priešpandeminius.
Erdvėje tarp paviljonų, kur įsikūrę vagonėliai, siūlantys įsigyti valgių, gėrimų ir kur esant geram orui nuo paties ryto visuomet išvysi besibūriuojančius leidėjus, rašytojus, žurnalistus, kitus knygų pasaulio žmones, iš tolo akį traukia užrašas „TikTok“, – ten pristatomos šio socialinio tinklo galimybės. Apie „TikTok“ fenomeną irgi kalbama šioje mugėje, jis įvardinamas kaip vienas iš puikių būdų pasiekti jauną auditoriją.
Septynženklės sutartys
Optimistinėmis nuotaikomis gyvuoja ir patys Frankfurto knygų mugės organizatoriai. Nors renginiuose nemažai kalbama apie itin sudėtingas temas, karą Ukrainoje, visgi po dviejų pandeminių metų pagaliau mugė vėl tampa panaši į tai, kas išties yra svarbiausias pasaulio knygų profesionalų renginys. Dar prieš mugę buvo planuojama, kad čia apsilankys apie 70 proc. žmonių, lyginant su tuo, kiek jų čia atvažiuodavo priešpandeminiais metais. Šiemet mugėje savo darbus pristato 4000 dalyvių iš 95 šalių, vyksta daugiau kaip 2000 renginių, ir kalbinti mugės dalyviai sako, kad atmosfera panaši į tokią, kuri buvo priešpandeminiais laikais. Bent jau leidyklų, dalyvaujančių šalių stenduose vakarėliai, rengiami dienos pabaigoje, išties kunkuliuoja gyvybe. Per atidarymo ceremoniją mugės prezidentas Juergenas Bossas sakė, kad asmeniški susitikimai yra svarbesni nei bet kada anksčiau, nes bendravimas su žmonėmis mažina poliariziją.
Visgi kai kurie kalbinti leidėjai neslepia, kad jų delegacijos mugėje sumažėjo, nemažai reikalų dabar sprendžiama „Zoom“ pagalba ir abejoja, ar kada nors mugė savo susitikimų svarba sugrįš į priešpandeminius laikus.
Kaip ten bebūtų, sutartys čia pasirašomos įspūdingos, rasti neužimtą susitikimams skirtą laiką su leidėjais ar rašytojais buvo sudėtinga jau vasarą, o „Publishers Weekly“ jau primąją mugės dieną paskelbė, kad Amarcelos Fuentes, Nicole Dennis-Benn ir Vivian Tu agentai pasirašė septynženkles sumas už jų būsimus darbus. Jeigu galimos krizės nuojautų kartais ir galima užčiuopti, visgi mugėje jas staigiai nuplauna optimizmo banga.
