Apkaltino cenzūra
Šiais metais garbė viešnia Frankfurto knygų mugėje, didžiausiame pasaulio knygų renginyje, yra Italija. Savo paviljone jie nusprendė išnaudoti klasikinius motyvus, pristatyti savo kultūrinį paveldą. Kiekviena šalis pasirenka vis kitokį įvaizdį – tarkime, Norvegija stengėsi suderinti šiuolaikiškumą su gamta, išnaudodama minimalistinius elementus. Ispanija panardino į Cervanteso pasaulį ir įnešė magiškojo realizmo atspalvių.
Tačiau ne vien tik todėl Italija yra dėmesio centre. Dar pavasarį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad rašytojas, knygos „Gomora“ autorius, Roberto Saviano nebuvo įtrauktas į oficialią delegaciją, į kurią pakliuvo 90 rašytojų. Jis – vienas populiariausių italų rašytojų, tad niekam nekilo abejonių, kad priežastis – R.Saviano išsakyta kritika Italijos premjerei Giorgia Meloni. Už savo aštrius pareiškimus jis buvo nubaustas 1000 eurų bauda, o dabar tai atsiliepė ir štai tokiu būdu. Nepadėįo net Italijos delegacijos organizatoriaus Mauro Mazza pareiškimai, kad tai ne diskriminacija, o noras suteikti erdvės kitiems rašytojams. Virš 40 italų rašytojų pasirašė viešą laišką, kuriame smerkė tokį žingsnį ir teigė, kad tai yra cenzūra. Tarp atsisakiusiųjų dalyvauti mugėje rašytojų – ir Lietuvoje viešėjęs Paolo Giordano.
Vis dėlto R.Saviano mugėje bus – jį į mugę pakvietė vokiečių leidėjai, o pats rašytojas teigė, kad sulaukė ir asmeninio Frankfurto knygų mugės vadovo Jürgeno Booso kvietimo.
Rezultatas – šeštadienį mugėje numatyta gausybė susitikimų, diskusijų su R.Saviano. Mugėje bus ir dar vienas rašytojas, atsisakęs dalyvauti delegacijoje – lietuvių skaitytojams taip pat žinomas autorius, savo knygose aprašęs Italijos fašizmo kilimą, Antonio Scurati.
Rusijos leidyklos nepašalintos
Tuo tarpu ukrainiečiai atkreipė dėmesį į tai, kad Frankfurto knygų mugėje vis dar galima rasti Rusijos stendų. Prasidėjus karui Ukrainoje, Frankfurto knygų mugė pašalino Rusiją iš renginio, tačiau Rusijos leidyklos vis dar gali turėti čia savo stendus – suskaičiuota, kad šioje mugėje jų yra penkios. Komentuodami tai, organizatoriai teigė, kad leidyklos bus pašalintos, jei jų platinamas turinys nusižengs Vokietijos įstatymams.
Politiniai skandalai Frankfurto knygų mugėje – dažni. Praėjusiais metais nuskambėjo istorija, kai palestinietės rašytojos Adania Shibli buvo nuspręsta neapdovanoti Frankfurto knygų mugėje. Frankfurto knygų mugėje penktadienį ji turėjo būti apdovanota „LiBeraturpeis“, tačiau apdovanojimus organizuojantys „Litprom“ pranešė, kad autorė bus įvertinta vėliau „tinkamu formatu“. Protestuodami prieš tai apie1000 rašytojų, tarp jų ir tokie garsūs kaip Olga Tokarczuk, Annie Ernaux, Ianas McEwanas, Colmas Toibinas ar Williamas Dalrymple'as, paskelbė atvirą laišką, kuriame mugės organizatoriai raginami sukurti erdvę „palestiniečių rašytojams, kurioje jie galėtų dalintis savo mintimis, jausmais, požiūriu į literatūrą šiais siaubingais, žiauriais laikais, o ne užčiaupti juos“. Negana to, dar prieš prasidedant mugei apie pasitraukimą iš renginio paskelbė dalis arabų pasaulio leidėjų, kurių dalyvavimas Frankfurto knygų mugei yra gana svarbus.
Stiprėja Azijos įtaka
Mugėje ne pirmus metus pastebima auganti Azijos šalių, ypač Kinijos, įtaka. Tarptautiniame paviljone Kinijos stendas milžiniškas, dalyvauja ir gausybė Kinijos leidyklų. Šiais metais pirmą kartą įrengta ir Azijos scena, kurioje diskutuojama apie Azijos šalių literatūrą ir kultūrą bendresne prasme.
Kitais metais, neabejojama, Azijai dėmesys bus dar didesnis – 2025-ųjų garbės viešnia bus Filipinai, ir jau šiemet - daugybė šios šalies renginių.
Tiesa, pats J.Boosas teigia, kad stiprėja Europos šalių įtaka – didžiausias šių metų stendas priklauso Prancūzijai, Ispanija irgi didina savo įtaką. Taip pat didesnis dėmesys ir Rytų bei Vidurio Europai, pirmą kartą didelį stendą įrengė ir Kazachstanas. Tiesa, vaikštant po paviljonus galima pastebėti ir tai, kad šalių stendai labiau pasklidę po visą teritoriją, nebėra viskas taip koncentruota, kaip būdavo anksčiau.
Dėmesio centre – Y.N.Harari
Šiemet daug dėmesio ir diskusijoms apie tarptautinius įvykius, politikai. Sekmadienį Vokietijos knygų prekybos taikos premija, praėjusiais metais skirta Salmanui Rushdie, bus įteikta rašytojai Anne Applebaum. Penktadienį ir šeštadienį numatyta nemažai diskusijų, kuriose ji dalyvaus, didelis dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje.
Ją, o taip pat ir „Sapiens“ autorių Yuvalį Noah Harari galima laikyti didžiausiomis šios mugės žvaigždėmis. Reportažą iš susitikimo su šiuo rašytoju skaitykite čia.
Ketvirtadienį Y.N.Harari vos sekėsi prasibrauti pro minią gerbėjų – jį lydintis personalas neleido niekam fotografuotis su bestselerių autoriumi, nors paprastai rašytojai skiria laiko bendravimui su publika.
Laukiama popiežiaus autobiografijos
Kalbant apie skaičius, rinka išlieka optimistiška, skelbiama, kad praėjusiais metais pajamos, lyginant su 2022-aisiais, išaugo 1,6 proc. Ir beveik pasiekė rekordinius 2007-uosius. Tiesa, įtakos tam galėjo turėti ir visame pasaulyje išaugusios knygų kainos.
Leidėjai pripažįsta, kad kuo toliau, tuo sudėtingiau tiksliai skaičiuoti auditoriją. Ketvirtadienį vykusioje diskusijoje pabrėžta, kad didžiausius klausimus kelia tai, kaip skaičiuoti audio knygas. Beje, jų populiarumas ir toliau auga (tačiau ne visose šalyse, tarkime, Ispanijoje audioknygos užima labai mažą rinkos dalį, o Norvegijoje tokią pat mažą rinkos dalį užima elektroninės knygos, tačiau audioknygos čia labai populiarios).
Formatai susilieja, ir J.Boosas sako, kad nebesvarbu, ką skaitytojai renkasi – knygas, audioknygas ar tinklalaides. Žaidimai bei filmai taip pat labai svarbi knygų industrijos dalis, tad šiemet tam irgi bus skirta daugiau dėmesio nei bet kada anksčiau.
Tarp sričių, kuriose pastebėtas pardavimų sumažėjimas, išskirtos knygos vaikams. Tačiau ir tai gali būti tik laikinas stabtelėjimas.
O kas bus kitais metais? Kokios tendencijos laukia? Galbūt tai paaiškės jau artimomis dienomis Frankfurto knygų mugėje, tačiau neabejotina, kad tarp bestselerių bus kitų metų sausį pasirodysianti popiežiaus Pranciškaus autobiografija „Hope“, kuri pristatoma kaip išskirtinis leidinys – tai bus pirmoji pareigas einančio popiežiaus autobiografija.
