Vertimo projektą #FreeAllWords 2022 m. įkūrė Europos rašytojų taryba (European Writers’ Council (EWC), siekdama paremti ukrainiečių ir baltarusių autorius, kurie tęsia kūrybą Rusijos karinės agresijos Ukrainos teritorijoje ir žiauraus Baltarusijos valstybės vykdomo žodžio bei saviraiškos laisvės slopinimo sąlygomis. Šiuo metu projekte iš viso dalyvavo 46 rašytojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, jų kūriniai išversti į 15 Europos kalbų, tarp jų – ir į lietuvių.
Vertėjai projekte atlieka didelį vaidmenį – būtent jų dėka baltarusių ir ukrainiečių autorių kūriniai apie karą ir represijas skamba įvairių Europos šalių kalbomis. Iš Lietuvos antrajame projekto sezone dalyvavo vertėjai Artūras Valionis ir Jurgita Jasponytė. Projekte taip pat dalyvauja vertėjai Alina Borzenkaitė ir Vytautas Dekšnys, o Vytautas dar yra ir žiuri, priimančios autorių paraiškas ir atrenkančios projekto dalyvius, narys.
„Nes sumanymas, mano galva, labai svarbus – Ukrainoje ir Baltarusijoje vykstančių įvykių liudijimas kuo plačiau, kuo įvairesnėmis kalbomis reikšmingas ir būtinas, – pažymi Artūras Valionis. – Ne visuose šiuose tekstuose reikia ieškoti aukštos literatūrinės vertės, bet gyvenime, siekiant suvokti tai, kas vyksta, svarbūs ir kiti dalykai, kartais aukštoji literatūra kiek pavažiuoja į šoną. Net ir paprastas moksleiviškas dienoraštis gali bent maža dalimi padėti suvokti, kaip žmogus visai šalia mūsų jaučiasi karo ar represijų metu. Nors, žinoma, įspūdingiausi ir paveikiausi būna literatūros meistrų ir meistrių išrašyti liudijimai, jausenos ir refleksijos“.
Savo dalyvavimą #FreeAllWords projekte komentuoja ir Jurgita Jasponytė: „Dėl esamos politinės padėties baltarusių literatūra negali būti laisvai prieinama pačioje Baltarusijoje, knygų leidyba ir literatūros sklaida yra stipriai apribota, kone neįmanoma. Todėl džiaugiuosi, kad yra projektas #FreeAllWords. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie baltarusių literatūros prieinamumo ir sklaidos, versdama baltarusių poeziją į lietuvių kalbą.“
Tačiau, žinoma, pirmiausia projektas vyksta autorių iš Ukrainos ir Baltarusijos dėka. Būtent jie kuria tekstus, liudijančius siaubingus naujausios istorijos laikus, karo nusikaltimų ir represijų kronikas, nenustodami kurti net ir nepalankiausiomis sąlygomis.
„Gyvename tokiu laiku ir tokioje šalyje, kai, atrodytų, ne kūryba rūpi, – pasakoja apie savo dalyvavimą antrajame #FreeAllWords sezone ukrainiečių poetė iš Lucko Olena Kycan. – Bet matau, kad karas, nepaisant viso žiaurumo, suteikė postūmį kūrybai, atvėrė kūrėjams naujas galimybes. Vieniems tai – langas į Europą, o kitiems – portalas į savę. Pirmuoju atveju tai didelis padedančios tarptautinės bendruomenės nuopelnas, – didelė mano pažįstamų dalis dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Aš neturėjau tokios galimybės: dirbu universitete ir kasdien skaitau paskaitas. Man liko tik rašyti, kitaip būčiau išprotėjusi. Neseniai tapau mama, ir masiškiausio puolimo prieš Ukrainą dieną buvau gimdymo namuose. Mano mieste irgi buvo sprogimų. Mes, nėščiosios ir mamos su kūdikiais, visą naktį išbuvome slėptuvėje. Niekada nepamiršiu tos baimės moterų akyse. Niekas nežinojo, kas bus rytoj ir ar apskritai rytoj tebebus gyvas. O juk taip neturėtų būti, gyvenimas neturi eiti koja kojon su mirtimi. Šio projekto vertė būtent tai, kad jis suteikia balsą tiems kūrėjams, kurie apriboti savo šalies sienų ir negali niekur išvažiuoti. Tačiau jie irgi turi ką pasakyti šiam pasauliui“.
Taip pat Olena pažymi, kad jai asmeniškai dalyvavimas #FreeAllWords yra labai vertinga patirtis ir didelis įvykis, nes tokiu būdu jos darbai pamatė pasaulį, o pati autorė pasisėmė įkvėpimo tolimesnei kūrybai. – Džiaugiuosi, kad kuo daugiau žmonių per mano tekstus galės suprasti visą tą skausmą, kurį šiuo metu patiria ir išgyvena kiekvienas ukrainietis. Tikiuosi, kad mano eilėraščiai sujaudins žmonių širdis ir už mūsų šalies ribų.
Lvive gyvenanti rašytoja Natalija Matolinec irgi sako, kad dabar svarbiausias jos darbas – kalbėti apie Ukrainos patirtį, perteikti kitų šalių skaitytojams visą ukrainiečių skausmą ir įniršį, o dalyvavimas projekte suteikia jai tokią galimybę: „Kiekvienas vertimas yra indėlis į tai, kad ukrainiečiai būtų matomi. Aš dažnai dalyvauju knygų projektuose ir jaučiu, kad turėti tekstus įvairiomis kalbomis – tai dar vienos sienos ištrynimas. Dabar įgijau daugiau tokių galimybių, kai mano istorijos skamba lietuvių, estų ir italų kalbomis. Projektas suteikė galimybę priartinti skaitytoją prie konkrečių Ukrainos kasdienybės akimirkų išgyvenimo. Šių metų gegužę per Charkivo puolimą spaustuvėje sudegė visas mano naujosios knygos – fantastinės dilogijos „Visi mano raktai ir Gaja“ – tiražas. Tai labai asmeniška gniuždanti patirtis, kai savo akimis matai, kaip knyga virsta pelenais. Tokiomis akimirkomis mūsų ir taip pakrikusios kasdienybės trapumas tampa ypač ryškus ir darosi dar sunkiau laikytis. Būtent mano tekstų išleidimas projekto rėmuose tapo didžiule atrama tuo metu, kai mano kūrinys buvo sunaikintas fiziškai, o aš sugniuždyta moraliai. Tai buvo palaikymo, supratimo ir solidarumo gestas, kurio man išties reikėjo“.
Nuo 2022-ųjų priverstinėje emigracijoje esantis poetas iš Baltarusijos Frydrych Samotny pažymi, kad svarbiausias veiksnys, paskatinęs dalyvauti projekte, buvo beveik visiškai atimta galimybė baltarusių autoriams net publikuoti savo kūrinius, ne tik būti išverstiems. Todėl besąlygiška vertybe tapo reprezentacinė projekto funkcija.
Projektą įkūrusi organizacija, Europos rašytojų taryba, ir toliau aktyviai dalyvauja projekto rėmime. Jos pirmininkas Migueli Ángelas Serrano tikisi, kad #FreeAllWords suteiks šiokią tokią paguodą autoriams ir galimybę kitų šalių žmonėms paskaičius sužinoti, kaip šie baisūs įvykiai veikia jų kolegas iš Ukrainos ir Baltarusijos. Rašytojas sako, jog labai svarbu, kad Europa ir toliau saugotų svarbiausią savo vertybę – demokratiją, kuri neatsiejamai susijusi su žodžio laisve. Miguelis Ángelas pažymi, kad tol, kol tęsis karas ir diktatūra, taryba darys viską kas įmanoma, kad projektas būtų tęsiamas.
#FreeAllWords žiuri narys Vytautas Dekšnys irgi patvirtina tokios platformos kaip #FreeAllWords egzistavimo svarbą ir pažymi, kad asmeniškai jam dalyvavimas projekte – pareigos žmonėms vykdymas. „Svarbu, kad prie projekto prisijungtų dar daugiau vertėjų į lietuvių kalbą, kad iniciatyva tęstųsi“, – įsitikinęs vertėjas.
Iš viso šiuo metu #FreeAllWords dalyvauja 46 autoriai iš Baltarusijos ir Ukrainos, su autorinių kūrinių vertimais dirba 51 vertėjas iš 20 šalių. Į lietuvių kalbą išversti baltarusių žmogaus teisių gynėjо, Nobelio taikos premijos laureatо Alesio Bialiackio, politinės kalinės žurnalistės Kaciarynos Andrejevos, baltarusių poetės Valiancinos Aksak, ukrainiečių poečių Marijanos Kijanovskos, Morti Black, Katerynos Deryševos, Svetlanos Lavočkinos, poeto Oleksandro Boboško ir kitų autorių kūriniai.
Plačiau apie #FreeAllWords galite pasiskaityti projekto svetainėje, visus vertimus į lietuvių ir kitas Europos kalbas perskaitysite atskirame svetainės skyriuje Text by language.
