Leidyklos VAGA išleistoje Franko Tallio, rašytojo, klinikinės psichologijos ir neuromokslų specialisto knygoje „Nepataisomas romantikas ir kiti pasakojimai apie beprotybę ir aistrą“ tyrinėjamos ilgesio bei aistros priežastys ir pasekmės. Per ilgus savo darbo klinikinės psichologijos srityje metus knygos autorius gydė daug netipiškų pacientų, kurių gyvenimo istorijos gali būti vertinga pamoka mums visiems. Pasitelkdamas naujausių mokslinių tyrimų duomenis autorius aiškinasi, kokie biologiniai ir psichologiniai mechanizmai įsuka mus į romantinius jausmus ir kuria emocinį prieraišumą.
Su šios britų autoriaus knygos „Nepataisomas romantikas“ vertėja Giedre Nenartavičiūte kalbamės apie joje aprašomas autentiškas meilės istorijas, pasakojančias apie pavydą, ilgesį, nepatenkintas aistras ir savitas meilės apraiškas bei kodėl jose galime atrasti save.
– Apie apie ką yra pasakojama britų rašytojo, psichoterapeuto dr. Franko Tallio knygoje „Nepataisomas romantikas“?
– Apie meilę, skirtingas jos formas ir turbūt kiekvieną iš mūsų.
– Kaip būtų galima apibrėžti šios knygos žanrą – tai grožinės literatūros kūrinys ar visgi moksliniais tyrimais, psichologinėmis įžvalgomis pagrįsti memuarai? Kuo ši knyga išsiskiria kitų psichologinių leidinių kontekste?
– F.Tallio knyga parašyta gana neįprasta forma, ją skaitant nuklysti į pasakojimo vingius ir jautiesi lyg skaitytum romaną, išgalvotą istoriją, tačiau į realybę sugrąžina autoriaus pamąstymai ir mokslinės įžvalgos. Mokslinis situacijos vertinimas priverčia susimąstyti, galbūt kartais pakeisti pasakojamų įvykių nulemtą nuomonę apie situaciją ar veikėją, leidžia geriau suprasti veiksmų ir įvykių priežastis.
Išskirtine šią knygą galėčiau pavadinti dėl to, kad autorius visas meilės rūšis, iš to kylančias problemas, fobijas ir sutrikimus pateikia per realias žmonių istorijas ir išgyvenimus. Stengdamasis paaiškinti, kas vyksta žmogaus psichikoje, kodėl jis taip elgiasi, kas nulėmė tokį jo elgesį ir pan.
– Knygos autorius, klinikinis pschologas dr. F.Tallis, dalindamasis savo buvusių pacientų gyvenimo istorijomis, tyrinėja ne tik kokie biologiniai ir psichologiniai mechanizmai įsuka mus į romantinių jausmų verpetą ir kuria emocinį prieraišumą, bet ir kaip meilė gali peraugti į toksiškus santykius – liguistą aistrą, pavydą, neištikimybės iliuzijas, kerštą ar net psichinius sutrikimus. Ar jus kaip skaitytoją įtraukė šios istorijos, jeigu taip kuo? Juk viešojoje erdvėje dažniau esame linkę vaidinti, kad mūsų santykiai su antrąja puse tobuli, net jeigu taip nėra.
– Skaitant bei verčiant kai kurias istorijas aplankė išties dviprasmiški jausmai. Dalis autoriaus aprašomų situacijų yra tikrai tragiškos ir sukrečiančios. Tačiau tuo pat metu neapleidžia suvokimas, kad tai vyksta iš tikrųjų, kad tokių situacijų gali pasitaikyti ir mūsų visuomenėje ar net artimoje aplinkoje. Turbūt ne vienas esame matę, kai iš pažiūros tobula laikyta pora netikėtai paskelbia apie skyrybas, pradeda viešinti savo gyvenimo detales, kurios atrodytų visiškai prasilenkia su mūsų įsivaizduojamais ir tos poros deklaruojamais santykiais. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės įpratę labai garsiai džiaugtis savo sėkme ir pasiekimais, tačiau visiškai nekalbėti apie nesėkmes, nelaimingą meilę ar nepasisekusius santykius. Skaitant psichologo kabinete vykstančius porų dialogus kai kuriose situacijose galima atpažinti save, visai naudinga pamatyti, kad ir mes kartais elgiamės neadekvačiai, sutirštiname spalvas, prisifantazuojame ką galvoja mūsų antroji pusė.
Taip pat labai liūdna suvokti, kad kai kuriais atvejais žmogui tiesiog neįmanoma padėti ir jis turi gyventi toliau su savo diagnoze, ką pripažįsta ir pats knygos autorius.
– Galbūt galėtumėte paminėti kelias knygoje „Nepataisomas romantikas“ aprašomas istorijas ar įžvalgas, kurios Jums labiausiai įstrigo ir kodėl?
– Mane labiausiai paveikė tai, kad daugelio istorijų herojai galimai taip ir negavo reikiamos pagalbos ir neaišku, kaip susiklostė jų likimai, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie tiesiog nebeatvyko į psichologo kabinetą. Taip pat labai liūdna suvokti, kad kai kuriais atvejais žmogui tiesiog neįmanoma padėti ir jis turi gyventi toliau su savo diagnoze, ką pripažįsta ir pats knygos autorius.
– Kas galėtų būti šios knygos skaitytojas?
– Knygą skaityti gali ir mylintis, ir meilės dar tik ieškantis žmogus. Smalsi asmenybė. Istorijos vingiai knygoje „Nepataisomas romantikas“ persipina su moksliniais ir psichologiniais faktais, taigi nuolat savo akiratį norinčiam praplėsti skaitytojui šie pichoterapeuto memuarai tikrai padarys įspūdį. Dar manau, kad pagrindinis šio kūrinio skaitytojas – brandi asmenybė, sugebanti kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir galimai savo aplinkoje jau susidūrusi su panašiomis situacijomis.
Pirma mintis, jog posakis „nespręsk apie knygą iš jos viršelio“ tinka ir žmonių santykiams.
– Kaip manote, kuo šie psichoterapeuto dr. F. Tallio memuarai galėtų būti naudingi skaitytojams? Net jeigu kalbėtume apie tuos, kurių santykiai su antrąja puse atrodo pakankamai geri, arba dar nesutikusiems savo antrosios pusės.
– Nuo gerų santykių iki nesantaikos kartais tereikia vieno rimto barnio, taigi labai svarbu kalbėtis, klausyti ir nebijoti savo problemų spręsti su profesionalo pagalba, ką savo pasakojamomis istorijomis ir siūlo knygos autorius. Psichologinių sutrikimų prigimtis ir raida yra labai individuali, taigi laiku suteikta pagalba yra be galo svarbi ir šioje britų rašytojo knygoje pateikiamos žinios gali padėti ne tik identifikuoti tam tikrus sutrikimus bet ir jų išvengti.
– Galbūt galėtumėte apibendrinti knygoje „Nepataisomas romantikas“ autoriaus pateikiamą žinutę, nusakančią, kuomet nuo tyrų jausmų pereinama prie beprotiškos meilės ir toksiškų santykių.
– Pirma mintis, jog posakis „nespręsk apie knygą iš jos viršelio“ tinka ir žmonių santykiams. Dar pridurčiau: mylėk ir būk mylimas, tačiau kritiškai vertink kiekvieną situaciją, stebėk save ir aplinką, kad laiku galėtum padėti sau ar suteikti pagalbą ir paramą kitam žmogui.
– Ar verčiant šią britų rašytojo knygą Jums iškilo kokių nors sunkumų?
– Sunkiausia buvo susidoroti su specialiaisiais psichologiniais terminais bei sąvokomis, ne kartą teko į pagalbą pasitelkti žodyną.
– Kokio žanro, autorių ar šalių verstinių knygų, jūsų, kaip vertėjos akimis, vis dar trūksta? Ar šiuo metu neišgyvename savotiško psichologinių ir saviugdos knygų pertekliaus Lietuvoje?
– Aš manau, kad svarbiausia nedelsiant į lietuvių kalbą išversti naujausius pasisekimo sulaukusius užsienio kūrinius, kad skaitytojai galėtų susipažinti su naujausia literatūra savo gimtąja kalba. Psichologinių ir saviugdos knygų negali būti per daug, kadangi mes patys keičiamės, keičiasi mūsų požiūris į tam tikrus dalykus. Todėl labai svarbu tobulėti ir nebijoti užduoti sau sudėtingų klausimų, kurių apstu tokiose knygose, kaip ši.
– Kokias neseniai perskaitytas užsienio grožinės literatūros kūrinius galėtumėte rekomenduoti skaitytojams?
– Noelle Hancock memuarus „Mano metai su Eleonora“, Taros Westover autobiografinį romaną „Apšviestoji“ ir Daphne du Maurier romaną „Rebeka“.
