„Galiu kuždėti burtažodžius kaliausei į ausį. Jei kuždasi.“ Tomo Vyšniausko eilėraščiai

- Tomas Vyšniauskas

vokas apsimeta vanga

prognozuoju kad rytoj vėl

snigs druskų kristalais

tasai akmuo po kaklu negarantuoja

aiškiaregystės dovanos esu

skeptikas iki kaulų smegenų taip kalbėdamas

naudoju klišes ir baigiu

į amuletą nuzulinti

daktiloskopinį raštą kuomet kaulai

skraba garsiau nei smegenys

kuomet aimana neiškala anei hieroglifo

antkapyje kuomet iš akmens neišspaudžiu

nė garso prognozuoju kad rytojus

bus persūdytas abstrakcijomis

kaip ir šitas eilėraštis prognozuoju

kad įtrynęs druską po akies voku

neiškristalizuosiu

adreso ir pašto

karveliai nuilsę kris į dangų: kone

teatrališkai

pašto karvelis neria gylyn

jei būtumei gulbe rinktumeisi

nerti į akmenį puošti

peizažą it sniego

kąsnis vaiskų minusinį rytą rytumei

antkapių datas ir sąmaną /riedulio

seną pleiskanotą odą/

jei būtumei - -

tai nuovargis

tavo grašktų kaklą

gniaužtų mėnesienai

ritinėjantis kalvoto peizažo

krumpliais. nuovargis ir minkštas

sparnas prigulęs savąjį šešėlį

o nuryta

giesmė kaip negyva

širšė plūduriuotų

vynmaišyje kartu

su išlestais

laiškais

kurjeris kontempliuoja nendrinukės kiaušinį

kai klausausi į kurią pusę

kukuoji esu nusikvėpęs labiau nei tykiai

rūdijanti sprendžina prisimenu buvęs

greitesnis už vėją bet nerangesnis

už furgoną prigrūstą svetimų išsiskyrimų

iš lizdo krisdamas atiduodu save plačiai

pražiotam rytojaus snapui ne liūdesys tik

lukšto skeveldra žemėlapius plėšia

būsiu įsitempęs į nematomą

pusę o kol krentu iškukuok

man eilėraštį mokantį spardytis

į krentančiojo taktą sugebantį

parazituoti svetimuose

lizduose: plėšiantį pakuotę

žemėtais lukštais

dovana svarsto apie pasaulį anapus pakuotės

saulė įrėžta pakrantėje

plastmasinio kastuvėlio

kotu /žaislinis/ kateris

ir katės eks-

krementai tėra aukštybių

adresas polėkis užkastas

smėlyje kartu su sausainio

trupiniais. galima atryti

spindulį ir išg(li)audyti lietų

rieškučiomis savo

malonumui galima

išpurtyti iš stiklo šukės

kvarco kristalą jau neslegiantį

sekretų skaidrumo

bortu yra skirtumas kurioje pusėje

sudygsi kastuvėlio kotu ar įsirėši

ašmenimis į molį

yra skirtumas ar žinai kada

nyvysi kada išsisėsi trupiniais ar tik

spindėsi kaip

saldainio popierėlis /kregždutė/ kuri

sparnu suglamžytu antspaudą laužia

ir sugeria

smiltis kad iš(si)nertų pačiame vidury

suraikytos saulės. dėžės nenugalėta

šratinukas nežino

kaip tau pasakyti kad karvelio

dalia lygiai

taip pat sprangi kaip didžiojo

sprogimo

teorija kad nė viena

žvaigždė nesuplėšo

savojo šešėlio kad sušukuoti

kailį yra maloniau

nei išvemti eilėraštį

kad mėlynė po akimi skiriasi

nuo pamėlusių dantų godžiai

patraiškius miško

uogas ir tikrai nereiškia

pretenzijos į taurę

mėlyno kraujo kurį taškydamas

mąstau apie pasaulio tvarumą pasislinkęs

į šaltąją

pusę tiek kad esu viso labo (tuščio

lapo) komon gai ganėtinai

komiškoje situacijoje atsimerk:

to dulkėto karvelio

plunksna

tuščiavidurė

furgonas modeliuoja ryžtą

ar išgalėčiau sudygti

vienatvėj ar legalu apsėklinti

veidrodį. bergždžia sėkla

išstyptų dantimis

į poodinę pusę išsigirgždėčiau nesuteptas

geležinis

šarvuotis

pažadėčiau šliaušiu ataušęs o jei

neiš(š)aušiu

sapnuosiuosi kaip žodžio nuošliauža:

dūmais apvalyta