Stulbinama faktų, kad gyvūnai elgiasi panašiai kaip žmonės, įvairovė atsiskleidžia vokiečių gamtininko Peterio Wohllebeno knygoje „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“. Autoriaus sukaupti pastebėjimai ir smagios istorijos puikiai supintos su naujausiais moksliniais tyrimais apie gyvūnų elgesį ir tarpusavio santykius. Perskaitę šią knygą kitaip imsime žvelgti į gyvąją gamtą ir gyvūnus, pamatysime ne bejausmius biorobotus, kuriuos valdo vien nekintamas genetinis kodas, o ištikimus padarus ir mielus šėliotojus.
Žinoma, P.Wohllebenas nepamiršta išskirtinės žmogaus padėties ir atmeta kaltinimus, esą lyginantys gyvūnus su žmonėmis elgiasi nemoksliškai, svajokliškai ir netgi ezoteriškai. Anot jo, knygoje siekiama ne sužmoginti, o tik geriau suprasti gyvūnus: „Tokie palyginimai leis pamatyti, kad gyvūnai nėra kvaili padarai, kurie evoliuciškai sustojo daug žemesnėje pakopoje. Žmogus, supratęs, kad taurieji elniai, šernai ar varnos gyvena puikų savą gyvenimą ir juo džiaugiasi, galbūt gerbs ir smulkučius straubliukus, kurie smagūs ir patenkinti šmirinėja tarp lapų sengirėse.“
Tapti gamtininku autorius nusprendė dar vaikystėje. Studijavo miškininkystę, ilgiau nei dvidešimt metų dirbo miškų ūkiuose. Pareigų atsisakė norėdamas įgyvendinti ekologines nuostatas – dabar vadovauja aplinką tausojančiai Eifelio girininkijai, joje siekia atkurti sengires.
Jo knyga apie gyvūnus papildo neseniai pasirodžiusį ir pasaulinės sėkmės sulaukusį „Paslaptingą medžių gyvenimą“, išverstą daugiau kaip į 40 kalbų. Lietuviškai rengiamasi išleisti ir trečiąją P.Wohllebeno knygą, skirtą vaikams.
