Šeštadienį Vilniaus knygų mugėje pristatytoje S.Hawkingo knygoje bandoma atsakyti į tokius klausimus: kada prasidėjo laikas? Ar jis galėtų eiti atgal? Visata begalinė ar vis dėlto turi ribas?
Kaip rašoma knygos anotacijoje, „Trumpoje laiko istorijoje“ apžvelgiama idėjų apie kosmosą evoliucija: nuo Newtono ir Einsteino iki spiralinės galaktikos ir stygų teorijų. Autorius pasineria į erdvės ir laiko paslaptis – nuo Didžiojo Sprogimo iki juodųjų skylių.
Vilniaus universiteto astronomas J.Sudžius knygos pristatyme kalbėjo, kad mokslo populiarinimo knygų reikia daugiau, nes jo sužadina smalsumą, jaunimo žingeidumą domėtis mokslu.
„Bet svarbu, kad tokios knygos būtų parašytos nenaudojant sudėtingų formulių, išsireiškimų. Kad jos paaiškintų aprašomus reiškinius, objektus kuo labiau suprantama kalba. Tokios žinios suteikia galimybę, atveria žingeidumą, ypač jaunimo, domėtis mokslu – kaip mokslas veikia, ką jis tyrinėja“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Pasak jo, mokslo populiarinimo knygos didina susidomėjimą nebūtinai tik astronomija ar fizika, bet ir biologijos, chemijos mokslu.
Stephenas Hawkingas buvo laikomas vienu ryškiausių pasaulio mokslininkų. Būdamas 22-ejų jis išgirdo medikų diagnozę – sunki motorinių neuronų liga. Ji prikaustė garsųjį britų astrofiziką prie neįgaliojo vežimėlio, o medikai prognozavo, kad jis tegyvens kelerius metus. S.Hawkingas mirė pernai, sulaukęs 76-erių.
Kaip knygos pristatyme kalbėjo J.Sudžius, S.Hawkingas su knyga taikėsi į tą auditorijos dalį, kuri menkai domėjosi matematika, fizika. Knygoje jis savo žinias pavertė suprantama ir aiškia kalba, kad pritrauktų mokslu domėtis kuo daugiau žmonių.
„Dėl to ši ir kitos jo knygos susilaukė daug dėmesio. Tai yra pavyzdys kaip reikia rašyti mokslo populiarinimo knygą“, – kalbėjo J.Sudžius.
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje nupirkta daugiau nei 10 mln. S.Hawkingo knygos „Trumpa laiko istorija“ egzempliorių, o ji išversta į daugiau nei 30 užsienio kalbų.