Tarp šių knygų apžvalgų – žvilgsniai į detektyvus, apdovanojimais pripažintus kūrinius, laisvalaikiui skirti kūriniai – grožinės ir negrožinės literatūros.
15min taip pat galite rasti ciklą apie knygas, pasakojančias apie Rusiją – „Už Kremliaus sienų“, šio ciklo apžvalgas rasite paspaudę čia.
Multimedijos pasakojimas: TOP20: geriausios 2020 metų knygos
-
3 jaunųjų poetų knygos, kurioms vertėtų išleisti savo pinigus
-
Knygos recenzija. Dovydo Pancerovo „Medžiojant tėvą“ – manipuliacijų pasaulyje
-
Knygos recenzija. L.Prescott „Mūsų čia nebuvo“ – Rytai prieš Vakarus, SSRS prieš B.Pasternaką
-
Knygos recenzija. Timo Tignerio „Laiko kaina“ – kas nutinka, kai žmogus tampa nemirtingu
Multimedijos pasakojimas: TOP15: geriausia 2020-ųjų poezija
T.Tigneris „Laiko kaina“. Tai amerikiečių rašytojo Timo Tignerio trileris apie vieną didžiausių žmonijos svajonių – nemirtingumą. Aštuoniems mokslininkams pavyksta sukurti preparatą, kurio injekcija sustabdo senėjimą. Jų gyvenimą gali nutraukti smurtinė mirtis, tačiau jie niekada nepasens. Skamba pasakiškai? Tačiau jie anaiptol nesiruošia pasidalinti savo atradimu su visu pasauliu. Priešingai – aštuonetas nemirtingųjų ruošiasi padaryti viską, kad niekas nesužinotų jų paslapties. Bet kaip šiems išrinktiesiems nuslėpti, jog metams bėgant jų kūnas nesikeičia? Ir jie suranda siaubingą išeitį. Knygos apžvalgą rasite čia.
D.Pancerovas „Medžiojant tėvą“. Romane tikroviška žurnalistinė istorija panyra į keistą, vietomis netgi mistišką atmosferą. Vieną rytą Tomas Urbonas sėdėjo Uostadvario restorane ir laukė lemtingo susitikimo. Edvardas Dylertas turėjo pasirodyti netrukus. Jam paruoštas segtuvas su slaptais dokumentais kol kas gulėjo kuprinėje. Svečias nesirodė. Tomas Urbonas dar kurį laiką pasėdėjo restorane spoksodamas pro langą, paskui pakilo nuo stalelio ir išėjo į pamario pelkes. Ten vėliau jį surado policija. Debiutinio Dovydo Pancerovo romano apžvalgą rasite čia.
I.Toleikytė „Raudonas slidus rūmas“. Tai pirma Ievos Toleikytės poezijos knyga, kurią sudaro trys skyriai, kurie veda skaitytoją nuo asmeniškesnių prie platesnio konteksto eilėraščių. Punktyru brėžiama naratyvinė linija leidžia knygą skaityti kaip brandos istoriją, kurioje išsivaduojama iš įvairių iliuzijų, socialinių ir egzistencinių baimių. Autorės eilėraščiai artimi išpažintinės poezijos tradicijai, iškeliama asmeninės patirties vertė. Į pirmą planą iškyla žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis. Taip šalia žmogaus (ne)gebėjimo mylėti prisideda tokios temos kaip mėsos valgymas, tarša, klimato karštėjimas, ekologinė atsakomybė. Knygos apžvalgą rasite čia.
L.Worsley „Karalienė Viktorija“. Tai vienos garsiausių visų laikų karalienių portretas. Bandymas suprasti ir parodyti, kas iš tiesų buvo ši moteris. Nedidukė sena dama, išvaizda primenanti bulvę, visada vilkėjusi juodais drabužiais? Ar aistringa jauna princesė, romantiška mergina, mėgusi šokti? Galiausiai mums prieš akis iškyla du įvaizdžiai, dvi visai nesusijusios Viktorijos. Kaip šokanti princesė virto gedinčia senute? O juk buvo ir trečioji Viktorija – nepaprastai sėkmingai valdžiusi karalienė. Epochoje, kurioje žmonėms buvo itin neįprasta soste regėti moterį, ji rado būdą tapti visų gerbiama ir mylima, net garbinama valdove. Knygos apžvalgą rasite čia.
J.Tumasonytė „Remontas“. Romane nemažai laikmečio ženklų ir situacijų, artimų šiuolaikinių trisdešimtmečių kartai. Tai ir vietomis tragikomiška pagrindinės bevardės veikėjos gyvenimo istorija, ir detektyvo elementų turintis pasakojimas. Romano pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – veikėjai po sudėtingų šeimyninių išgyvenimų atlieka namų remontą, taip tarsi paslėpdami skaudulius po baltu dažų sluoksniu. Kita vertus, remonto reikia ir sergančioms sieloms, kurios, net ir užgriuvus sunkumams, mėgina atsitiesti ir viską pradėti iš naujo. Knygos apžvalgą rasite čia.
M.Ėmužis. „Partizanė“. Šiame istoriniame tyrime istorikas dr. Marius Ėmužis pasakoja net ir ginkluoto pasipriešinimo fone neįtikėtinai skambančią – tragišką, bet įkvepiančią – partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją. Monika išeina į mišką dar mokydamasi paskutinėje klasėje. Susekta bunkeryje ir nenorėdama pasiduoti gyva nukreipia ginklą į save. Patekusi į ligoninę supranta, kad gali būti žiauriai kankinama, todėl bando pasitraukti iš gyvenimo dar kartą, bet vėl lieka gyva. Nuo tada Monikos likimas jai nebepriklauso, ji tik žaislas saugumiečių rankose. Knygos apžvalgą rasite čia.
P.K.Dickas „Ar androidas svajoja apie elektrines avis?“. Žemė po branduolinio karo. Tvyro radioaktyviosios dulkės, gyvūnai ir augalai beveik išnykę, o dauguma žmonių pasitraukę į kolonizuotas kitas planetas. Iš vergystės Marse į Žemę pasprunka aštuoni androidai – trumpaamžiai dirbtinės kilmės humanoidai. Rasti ir sunaikinti bėglius įpareigotas jaunas policininkas, galvų medžiotojas Rikas Dekardas. Jeigu jam pavyks, vietoj nekenčiamos savo dirbtinės avies pagaliau galės įsigyti tikrą gyvūną – aukščiausio statuso ženklą apmirusioje planetoje. Tačiau naujo tipo androidai vos atskiriami nuo žmonių, o empatijos testo, naudojamo jiems demaskuoti, kartais neišlaiko ir žmonės. Apie knygą plačiau skaitykite čia.
K.M.Hargrave „Malonės“. Tai tikrų įvykių – Vardės salos audros ir 1621 metų raganų teismų – įkvėpta istorija apie narsias moteris, pavojingą meilę,galingą blogį, pragaištingus prietarus ir karštligišką apsėdimą pačiame pasaulio pakraštyje. Romanas tik pasirodęs tapo tarptautiniu bestseleriu ir bus išleistas daugiau kaip 15 šalių. Knygos apžvalgą skaitykite čia.
G.Grušaitė „Neišsipildymas“. Tai romanas apie žmones, kurie nepailsdami ieško savęs meilėje ir neišsipildymuose. Mūzos ir menininkės – Rugilės ir Ugnės – istorijos nėra nacionalinės, jų neriboja siaura Lietuvos geografija. Jos ieško savęs bet kokia kaina ir nebijo pasiklysti. Jų neriboja jokie vyrai. Tai knyga apie meilę, šlovę, terorizmą, muziką ir seksą. Knygos apžvalgą skaitykite čia.
T.Dalton „Berniukas nuryja visatą“. Tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų į garsių rašytojų kūrybą. Romano veiksmo laikas – 1983-ieji, vieta – Brisbenas. Prarastas tėvas, sąmoningai nebyliu tapęs brolis, įkalinta motina, patėvis – heroino prekeivis ir garsus nusikaltėlis, o auklė – garsus nusikaltėlis, išleistas į laisvę po ilgų įkalinimo metų: pagrindinio herojaus Ilajaus gyvenimas ir taip jau komplikuotas. Bet jis stengiasi klausyti savo širdies, mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi, tačiau gyvenimas vis įsigudrina pastatyti kliūčių – ir legendinis narkotikų prekeivis Titas Brozas – ne pati menkiausia iš jų. Knygos apžvalgą skaitykite čia.
K.O.Knausgårdas „Mano kova. Vaikystės sala“. Trečiame ciklo romane autorius ryškiais potėpiais aprašo savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta. Tik kas keičiasi iš tiesų – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną vaikystę – pasaulį, kuriame vaikai ir suaugusieji gyvena kartu, bet visiškai skirtingus, niekada nesusiliečiančius gyvenimus. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį. Knygos apžvalgą rasite čia.
D.Owens „Ten, kur gieda vėžiai“. Pelkių dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, miestelio pažibos. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja. Knygos apžvalgą skaitykite čia.
U.Radzevičiūtė. „Grožio ir blogio biblioteka“. Ar grožis būtinai yra geras? Ar blogis būtinai yra bjaurus? Ar egzistuoja absoliutus unikalumas ir ar Dievas mirė iš tiesų? Kur yra riba tarp moralės ir amoralumo? Šie klausimai lydi skaitant Undinės Radzevičiūtės romaną „Grožio ir blogio biblioteka“ ir kurį laiką neduoda ramybės jį perskaičius. Apžvalgą rasite čia.
Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“. Romanas tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Man Booker International“ premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“. Apžvalgą skaitykite čia.
P.Claudel'is „Šuns archipelagas“. „Gyvenimas – tai farsas“, – tokiu kandžiu žvilgsniu knygoje kasdienybę žvelgia prancūzų rašytojas Philippe Claudel'is. Šame alegoriniame pasakojime atrasite save. Liūdniausia, kad jūsų charakteris čia bus piešiamas ne pačiomis ryškiausiomis spalvomis. O galbūt priešingai – reikia džiaugtis, kad turime galime į savo niūriąją pusę pažvelgti, kol tamsuma neprasiskverbė į dienos šviesą? Dar viena stipri ankstesnio romano „Brodekas“ autoriaus knyga. Apžvalgą skaitykite čia.
Sally Rooney „Normalūs žmonės“. Romanas laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuotas „The Man Booker Prize“ ir 2019 m. „The Women's Prize for Fiction“ apdovanojimams. Tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriu, pagal jį bus statomas kino filmas. Apžvalgą skaitykite čia.
Linas Kojala „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas..?“. Politologas knygoje apžvelgia JAV vaidmenį pasaulyje ir skirtingų Jungtinių Valstijų prezidentų politiką Lietuvai bei visam regionui. Susitikęs su esamos ir buvusių Jungtinių Valstijų administracijų atstovais, jis nupiešia aiškesnį Lietuvos stojimo į NATO paveikslą bei paaiškina, ką mums reiškia „Amerikos grįžimas namo“. Apžvalgą skaitykite čia.
Ericas Vuillardas „Darbotvarkė“. Knyga 2017 metais pelnė garbingą Goncourt'ų premiją. Vos kiek daugiau nei 100 puslapių pasakojime E.Vuillardas skaitytoją vedžioja lyg per gyvos istorijos muziejų – knygos puslapiuose atsiskleidžia nacių įsigalėjimo Vokietijoje užkulisiai, vykdyta politika. Apžvalgą skaitykite čia.
Orhanas Pamukas „Moteris Raudonais Plaukais“. Tai – ir šiuolaikinė mito apie karalių Oidipą versija, ir meilės istorija. Romane autorius ir vėl jam įprastoje plotmėje – teatras, legendos ir Turkijos balansavimas tarp tradicijos ir šiuolaikinio pasaulio. Tai su beveik mitiniu įkarščiu papasakota istorija apie šeimą ir aistrą, apie jaunystę ir brandą, apie amžinai sudėtingus sūnaus ir tėvo santykius ir žmogžudystės nuojautą, tvyrančią ore. Apžvalgą skaitykite čia.
M.Friedenthalis „Melancholija“. Romano pasakojimas trunka 6 dienas; veiksmas vyksta 1696 m. Livonijoje, daugiausia Tartu. Prieš skaitytojo akis – kone apokaliptiniai įvykiai: badas, Šiaurės karas, maras, Senojo Tartu sugriovimas ir jo gyventojų iškeldinimas. Kiekviena materija, su kuria susiduria čia studijuoti atvykęs Laurentijus Hylas, yra pasmerkta sudegti, supūti ar būti sunaikinta. Vienintelis kelias yra surasti savo tikruosius namus. Apžvalgą skaitykite čia.
L.Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“. Novelių rinkinys įtvirtina Lucią Berlin kaip puikią ir išskirtinę rašytoją, vertą plačiosios auditorijos dėmesio. L.Berlin laikoma visų „stiprių moterų rašytojų“, tokių kaip Jennifer Egan ar Rachel Kushner, krikštamotė. L.Berlin per daug gerai žino gausybę tamsiausių gyvenimo užkaborių, kad ką nors vyniotų į vatą. Dėl to jos sunkiai užsitarnautas, bet išskirtinis tonas ir vizija tik įrodo: dėl tokių istorijų verta daug ką išgyventi. Apžvalgą skaitykite čia.
K.Ishiguro „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“. Tai jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis sudėtingais laikais gyvenusio dailininko prieštaringą likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, besikeičiančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis. Šios Kazuo Ishiguro knygos apžvalgą rasite čia.
S.Murata „Kombinio moteris“. Keiko Furukura, 36-erių netekėjusi moteris jau daugelį metų dirba „kombinyje“ – taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė. Keiko jaučia, kad jai dar toli iki tobulo visuomenės nario, bet ji sparčiai žengia link tobulos parduotuvės darbuotojos idealo. Keiko – neatskiriama parduotuvės dalis ir kartu meilužė. Susisaisčiusi su kombiniu nepertraukiamais saitais, ji pajunta anksčiau nepatirtą pilnatvės ir prasmės jausmą. Tai pribloškianti moters ir parduotuvės meilės istorija, pasakojanti apie kitokius, dažnai už visuomenės borto išmestus žmones. Knygos autorė klausia, ar įmanoma nuo materialistiškos visuomenės pasislėpti, išpildžius tos visuomenės diktuojamas taisykles iki maksimumo? Knygos apžvalgą rasite čia.
O.Moshfegh „Mano miego ir poilsio metai“. Tai pasakojimas apie keistuolę, kuri susvetimėjimo su šiuo pasauliu jausmą malšina įvairiais vaistais. Apimta tykaus įtūžio, ji brenda per jų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas. Kai kurie kritikai romano heroję vadina privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti ją laiko feministe, nusprendusia geriau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, tačiau visi sutaria: tai viena įdomiausių protagonisčių šiuolaikinėje literatūroje. Knygos apžvalgą rasite čia.
S.Schweblin „Pilna burna paukščių“. Tai šiuolaikiški kruopščiai pačios autorės Samantos Schweblin atrinkti geriausi trumposios prozos kūriniai, lyginami su Franzo Kafkos ir Flannery O'Connor tekstais, balansuojantys ant fantastikos ribos, įtraukti į „The Man Booker International Prize 2019“ ilgąjį sąrašą. Racionaliam protui prieštaraujantys pasakojimai paliečia slapčiausias pasąmonės kerteles ir skatina tokias temas kaip žmogiškasis ryšys, moteriškumas, tėvystė, kultūra, menas permąstyti naujai. Apžvalgą skaitykite čia.
