Rašytojo susidomėjimą istorija pažadino ne mokyklos suolas ar vadovėliai, o senelės pasakojimai: kartu jie vaikščiodavo po istoriją menančias Vilniaus senamiesčio gatves, lankydavo svarbias vietas. Viena iš jų – buvęs Vilniaus getas, kuriame aptverti aukšta tvora gyveno Vilniaus žydai.
Būtent čia ir vyksta Mariaus Marcinkevičius knygos „Akmenėlis“ veiksmas, o veikėjai yra geto gyventojai. Rašytojas atskleidžia, jog kai kurie veikėjai – tikri, kadaise Vilniuje gyvenę žydai iš senelės pasakojimų.
Mariaus Marcinkevičiaus manymu, vaikus pažindinti su istorija svarbu jau nuo mažų dienų. „Istorija reikalinga mums patiems: kad prisiminti, nepasimauti ir vėl neatsidurti ten, kur jau buvome“, – sakė knygos autorius. Taip ir gimė idėja parašyti knygą apie Holokaustą: papasakoti vaikams, kokių išgyvenimų būta praeityje ir nebijoti apie juos kalbėti šiandien.
Knygos iliustruotoja Inga Dagilė taip pat mano, kad nuo mažens kalbėti su vaikais apie istoriją yra būtina, nes pažinęs istoriją – pažinsi save ir kitus. Iliustracijos yra neatsiejama paveikslėlių knygos dalis, nes jos papildo tekstą: sukuria jausmą, pasakoja istoriją ir perduoda informaciją, kurios galbūt nėra pačiame tekste.
Susipažinusi su kūriniu ir iškart sutikusi jį iliustruoti, Inga Dagilė tik vėliau suprato, kokią sunkią ir atsakingą užduotį apsiėmė. „Juk iliustruoti reikės labai atsakingai, jautriai, išlaikant balansą tarp liūdesio ir džiaugsmo, žiaurumo ir gėrio, labiau vaizduoti ne veiksmą, o jausmą“, – savo patirtį, iliustruojant knygą „Akmenėlis“, nupasakojo dizainerė.
Knygoje „Akmenėlis“ pasakojama apie Vilniaus getą ir apie Holokaustą, palietusi visą Europą. Marius Marcinkevičius mano, kad knygų apie Holokaustą yra daug, tačiau tokių, kurios būtų skirtos vaikams ir iliustruotos – iki šiol nebuvo. Rašytojas pabrėžia, jog ši knyga ne tik apie patį Holokaustą, bet ir apie tai, kaip galėjo jaustis vaikas, gyvendamas uždarytas gete. Knygos istorijoje Vilniaus žydų gyvenimas persipina su jausmais, baime, ištikima draugyste ir drąsa.
