Į Lietuvą atvykęs A.Mickūnas: „Mano gyvenimėlis kaip sapnas, bet galim toliau sapnuoti“

A.Mickūno knygos „Atsiminimų punktyrai“ pristatymas surinko mugės lankytojų gausą. renginys prasidėjo Martyno Švėgždos von Bekker pasirodymu – smuikininkas atliko Franzo Schuberto kūrinį „Ave Maria“.

Kūrinys buvo skirtas, kaip sakė smuikininkas, Ukrainos moterims, kurios į karą dabar palydi savo vyrus ir sūnus.

Kaip rašoma A.Mickūno knygos anotacijoje, autorius čia atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekad nebuvo girdėję. Leidyklos „Apostrofa“ vadovė knygos pristatyme taip pat akcentavo, kad A.Mickūnas savo atsiminimuose pasakoja ir tokias istorija, kurių nei šeima, nei jo vaikai net nežino.

Knygos viršelis/Knyga „Atsiminimų punktyrai“

Knyga taip pat gausiai papildyta nuotraukomis, kuriose – užfiksuoti įvairūs A.Mickūno gyvenimo momentai.

Pats A.Mickūnas renginyje visiems dėkojo, kad taip šiltai mugėje buvo sutiktas.

„Mano gyvenimėlis kaip sapnas, bet galim toliau sapnuoti“, – kalbėjo filosofas, o jo šiuos žodžius renginio lankytojai pasitiko plojimais.

Kalbėdamas apie Lietuvą A.Mickūnas sakė, kad šaliai trūksta filosofijos.

„Ne mano ar ko nors kito. Bet filosofijos kaip viešos erdvės, kurioje mes galime diskutuoti apie svarbiausius dalykus, bendrauti. Be pykčio“, – kalbėjo filosofas.

Jis sako dažnai sulaukiantis klausimų, ko jis poats išmokė savo studentus.

„Vienas afroamerikietis gynėsi disertaciją. Jo paklausė, ko aš jį išmokiau. Jis ir papasakojo, kad su Algiu kartu teko daug kalbėtis apie teorijas, bet svarbiausia dalykas, ko jis iš mokė mane – kaip pašokti su teorijomis, kaip jas supurtyti“, – šypsodamasis pasakojo A.Mickūnas ir akcentavo, kad visose teorijose reikia atrasti tai, ko nerado ir patys teoretikai.

A.Mickūnas visiems dėkojo, kad taip šiltai mugėje buvo sutiktas.

Filosofas sako, kad per savo gyvenimą jis nuolat šokdino teorijas – Japonijoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje ir kitų šalių universitetuose, kuriuose jam yra tekę dėstyti.

A.Mickūnas savo atsiminimų knygos pristatyme kalbėjo apie išskirtinį ryšį su studentais.

„Kiekvieną penktadienį nuo pietų pas mane susirinkdavo doktorantai – būdavo puota. Aš jiems nieko nedėsčiau, bet kas nors vis pradėdavo ką nors kalbėti ir visi taip įsijungdavome. Kartais vadinamas seminaras, intelektinė puota, pasibaigdavo tik sekmadienio rytą“, – juokėsi A.Mickūnas.

Jis sakė, kad dažnai jo studentai į universitetą būdavo atvykę iš skirtingų šalių, o vakarais, neturėdami kuo užsiimti, parduotuvėje nusipirkdavo maisto produktų ir atvykdavo pas jį pagaminti vakarienės.

„Taip aš išmokau gaminti daug įvairių patiekalų“, – šypsojosi A.Mickūnas.

Tęsdamas mintį apie maisto gaminimą jis prisiminė, kad dažnai sutikdavo kolegų žmonas parduotuvėje, ir jos matydavo, kad A.Mickūnas vis perka maisto produktus.

„Tik vyrai moka virti. Aš joms taip sakydavau. O jos man atsakydavo – pasakykite tai mūsų vyrams“, – į renginį atvykusius Vilniaus knygų mugės lankytojus prajuokino A.Mickūnas.

Visgi, jis prisipažino, kad linksmiausia – grįžti namo.

„Sugrįžti namo, pas jus. Niekur kitur nėra taip gerai. Dėkui“, – padėka savo knygos pristatymą baigė intelektualas.