Po nakties atveriu miegamojo langus, kad iš namų išeitų drėgmė, o jei lyja, pasiimu skėtį. Taip pat išmokau, kad jei gauni į žandą, geriausia atsukti kitą, o jei išgersiu vakare alaus, rytoj skaudės galvą. Gyvenimas, nori nenori, priverčia bent truputį būti racionaliam ir net visai to netrokštant šis tau prikala į galvą įvairių dėsnių, kuriais vadovaujantis vaizduotės našumas sumažėja iki kritinio lygio, idant galėtum veikti teisingai ir produktyviai.
Bet... Bet nepaisant to, jog žinau, kad tamsa yra tiesiog šviesos nebuvimas, dekadą paniškai bijojau tamsos ir man iki šiol nemiela užmigti kambaryje, kurio durys atvertos į tamsų koridorių. Kartais, kai ko nors labai noriu, kreipiuosi į Viešpatį, į abstraktą, kurio niekada nesu mačiusi. Būna, kad prieš miegą paprašau kažko ir net nežinau, ko, kad sapne parodytų atsakymą į man taip reikiamą klausimą. Netikiu horoskopais, bet kai man kas pasako, kad yra liūtas (nes aš esu liūtas), tam žmogui iškart pajaučiu prielankumą.
