Romano „Slaptasis agentas“ siužetas plėtojamas remiantis tikru įvykiu – 1894 m. įvykusiu teroro išpuoliu prieš Karališkąją Grinvičo observatoriją. Tiesa, šis įvykis tik įkvėpė autorių parašyti romaną – kūrinio veiksmas vyksta 1886 m. ir jame nėra tikslaus 1894 m. sprogimo aprašymo, bet minėtas įvykis panaudojamas kaip motyvas, nes ir iki 1886 m. Angliją jau visą dešimtmetį krėtė panašių sprogdinimų banga.
Kūrinio pagrindinis herojus – išpuolį tariamai suplanavęs trigubas slaptųjų tarnybų agentas Verlokas – britų policijos informatorius, anarchistų kuopelės narys ir vienos neįvardijamos užsienio ambasados (iš užuominų suprantama, kad Rusijos) agentas; jis taip pat yra slaptos pornografinių prekių krautuvėlės savininkas ir pavyzdingas šeimos vyras.
„Ribota mažo namelio erdvė, atsiskyrimas nuo žmonių ir vienatvė buvo palanki aplinka jo įkvėpimui. Visai kaip kalėjime, tik kad čia jo niekada netrukdydavo dėl pasibaisėtinos priežasties, mat tironiškos jo senųjų įkalinimo namų taisyklės reikalavo mankštintis. Jis nebūtų galėjęs pasakyti, ar saulė dar tebešviečia, ar jau nusileido. Nuo jo kaktos varvėjo literatūrinio triūso prakaitas. Džiaugsmingas entuziazmas jį skatino dirbti nesustojant. Tai buvo jo vidinio gyvenimo išlaisvinimas: jo siela sklido į platųjį pasaulį.“
Savo kuratorių pavedimu Verlokas turi smarkiai diskredituoti anarchistus, tačiau įvykiams pasisukus anaiptol ne taip, kaip planuota, jam už savo poelgius teks atsakyti.
„Slaptasis agentas“ – tai išminties ir ironijos kupinas visuomenės ir paskirų jos individų asmeninių apsisprendimų bei pasirinkimų paveikslas, tragikomiška satyra apie gyvenimą Anglijoje XIX amžiaus pabaigoje, psichologiškai tiksli šeimos drama.
Nors veiksmas vyksta daugiau kaip prieš šimtą metų, šis politinis, socialinis, psichologinis romanas su trilerio bruožais savo problematika, požiūriu ir kartu kai kuriomis įžvalgomis yra stulbinamai aktualus ir dabar.
„Ponia Verlok nešvaistė nė kruopelytės savo laikino gyvenimo bandydama ką nors suprasti iš esmės. Tai buvo savotiškas taupumas, kuris visais atžvilgiais sutampa su apdairumu ir turi kai kuriuos jo pranašumus. Akivaizdu, kad žmogui naudinga per daug nežinoti. Be to, toks požiūris patogus tingioms natūroms.“
Josephas Conradas (tikras vardas Józef Teodor Konrad Nalecz Korzeniowski, 1857–1924) – lenkų kilmės britų literatūros klasikas, laikomas vienų svarbiausių savojo laiko anglų prozos meistrų – o tai ypač įstabu žinant, kad anglų kalba jam nebuvo gimtoji.
Kritikų pripažįstamas modernistinės literatūros pirmtaku, savo stilistika ir veikėjų portretais daręs didelę įtaką tokiems rašytojams kaip Francis Scottas Fitzgeraldas, Ernestas Hemingway’jus, Williamas S.Burroughsas, Hunteris S.Thompsonas ir George’as Orwellas, aliuzijų į autoriaus kūrybą galima rasti ir šiuolaikinių rašytojų kūriniuose. Vienas tokių – australų rašytojo Trent Dalton romanas „Berniukas nuryja visatą“.
Lietuvių skaitytojui šis autorius turbūt geriausiai pažįstamas iš romano „Tamsos širdis“ (Heart of Darkness), kuriuo remdamasis ir laisvai jį interpretuodamas režisierius Francis Fordas Coppola 1979 m. sukūrė filmą „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now).
