Vilniaus knygų mugės naujienas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Tokios mintys skambėjo Vilniaus knygų mugėje surengtoje diskusijoje intriguojančiu pavadinimu „Ar Hanibalą Lekterį reikėtų įtraukti į lietuvių nacionalinių herojų panteoną?“.
 |
| Aurimas Švedas |
„Kaip elgtis, kai patenkame šalia Drakulos ir Borato?“ – diskusijos dalyvių klausė moderatorius istorikas Aurimas Švedas. Panašių vaizdinių apie Lietuvą, kaip ir kitas mažiau pažįstamas šalis, Vakarai yra prigaminę nemažai. Vienas garsiausių – XIX a. prancūzų rašytojo Prospero Merimee pasakojimas „Lokys“ apie Lietuvoje gyvenantį pusiau žmogų, pusiau lokį.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas tokias vampyriškas ir vilkolakiškas istorijas, kaip ir eskaluojamą alaus, krepšinio ir gražių merginų krašto įvaizdį pavadino kolonizaciniais vaizdiniais, kurie „liudija apie kūrėjus daugiau nei apie tuos, į kuriuos nukreipti“. Kol nebus atsikratyta tokio įvaizdžio, esą bus sunku sukurti naują.
 |
| Eligijus Raila, Mindaugas Kvietkauskas, Aurimas Švedas, Antanas Šileika ir Herkus Kunčius |
A.Šileika savo ruožtu priminė Rumunijos istoriją – geriausias šiai šaliai nutikęs dalykas esanti Transilvanija ir ten gyvenęs grafas Drakuka. Įdomu, kad knygą apie ją parašė ne rumunas, o britas.
Kanadoje gimęs ir gyvenantis, bet puikiai lietuviškai kalbantis autorius siūlė iš panašių istorijų išpešti naudos. „Kurkime Hanibalo parką šalia Grūto parko. Išeis iš vieno, pamatys kitą ir gal ko nors išmoks. Reikia ne išmesti, o priimti su juoku“, – svarstė A.Šileika ir pasiūlė mitams dar suteikti sodrumo, pavyzdžiui, pasiūlyti arklienos.
„Žmonės gyvena fantazijose. Siūlau žiūrėti su humoru“, – kalbėjo rašytojas. Beje, Lietuvoje ką tik išleista jo knyga „Pogrindis“ apie partizanus, kuriuos irgi galima vadinti didvyriais.
Ant skulptūros pasigenda kino režisierių pavardžių
A.Švedas taip pat prašė pasidalinti nuomone apie nacionalinių herojų šimtuką, kurių pavardės iškaltos ant skulptoriaus Tado Gutausko skulptūros „Vienybės medis“. Ši akmeninė verpstė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, buvo atidengta 2009 m. pakeliui iš M.K.Čiurlionio gatvės į Vingio parko estradą. Pradinį valstybės valdovų, iškilių menininkų ir visuomenės veikėjų sąrašą, iš kurio buvo atrinktas herojų šimtukas, sudarė Mokslų akademija.
 |
| Eligijus Raila |
Šį sąrašą pavadinęs visuomenės autoportretu, A.Švedas išreiškė nuostabą, kad jame yra net 93 vyrai ir tik septynios moterys, penki istorikai ir 28 su lietuvių kalba bei raštija susiję asmenys.
Antanas Šileika: „Kurkime Hanibalo parką šalia Grūto parko.“
Diskusijoje dalyvęs istorikas Eligijus Raila atkreipė dėmesį, kad šimtuke – vien mirę asmenys. „Kai kam nepasisekė – vienas kitas mirė netrukus po tūkstantmečio“, ironizavo jis ir retoriškai paklausė, pagal kokius kriterijus šie asmenys buvo atrinkti.
Anot istoriko, ketvirtadalis jų yra „mitologinės būtybės ar šiaip susijusios su mitų tyrinėjimais, kas labai būdinga lietuvių pasaulėžiūrai“. Didžiausią nuostabą E.Railai sukėlė tai, kad sąraše nėra nė vieno vizualiosios kultūros atstovo, tik vienas kitas dailininkas, geriau žinomas specialistams (tiesa, ant verpstės atsidūrė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardė). Istorikas pasigedo kino režisierių – tai esą susiję su specifine lietuvių kino samprata. Ją, anot istoriko, diktuoja „ne brolių Lumiere šviesa, o klojimo teatro scena“.
M.Kvietkauskas savo ruožtu pažymėjo, kad ant skulptūros įamžinta nemažai asmenų, kurie patvirtina LDK kultūros buvimą mūsų sąmonėje ir atspindi daugiatautę LDK kultūrą, pavyzdžiui, poetai Adomas Mickevičius ir Česlovas Milošas, Vilniaus gaonas.
 |
| Mindaugas Kvietkauskas |
„28 literatų buvimas šimtuke liudija rašto svarbą ir jo sąsają su patriotizmu, – kalbėjo literatūrologas. – Savo sąmonę kūrėme kovodami už knygą, spaudos laisvę ir čia – milžiniškoje Vilniaus knygų mugėje.“
Tačiau M.Kvietkauskas pasigedo žydų gelbėtojų ir jaunesnių literatų, mat jų sąrašas baigėsi neoromantikais Salomėja Nėrimi, Jonu Aisčiu ir Bernardu Brazdžioniu.
 |
| Herkus Kunčius |
Priminęs, kad šiemet minimos 1863 m. sukilimo 150-osios metinės, E.Raila apgailestavo, kad XIX a. mums visų pirma asocijuojasi su Tadu Blinda, o ne su Tadu Kosciuška, Emilija Plateryte ir Antanu Mackevičiumi.
Diskusijoje dalyvavęs H.Kunčius savo ruožtu retoriškai klausė, ar po daugelio metų nusikalstamo pasaulio veikėjas H.Daktaras netaps tokiu herojumi, koks dabar yra svieto lygintojas Tadas Blinda.
