A.S.Magnasono literatūros darbai, skirti vaikams ir suaugusiesiems, ne tik išversti į 30 kalbų (tarp jų – ir lietuviškai), bet ir nominuoti prestižinėms premijoms. Jo romanas „LoveStar“ 2013 m. nominuotas Philipo K. Dicko premijai, išrinktas Metų romanu. Knyga „The Story of the Blue Planet“ (išversta į lietuvių kalbą) – pirmoji vaikų literatūros knyga, laimėjusi Islandijos literatūros premiją ir išversta į 26 kalbas.
A.S.Magnasonas įvairias meno formas naudoja siekdamas skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į mums ir planetai gresiančias problemas, labiausiai – klimato kaitą ir unikalios Islandijos gamtos išsaugojimą.
Prieš rašytojo vizitą Lietuvoje lapkričio 13 d. pasikalbėjome apie jam rūpimus klausimus.
– Kas jus įkvėpė užsiimti akyvizmu?
– Man visada buvo įdomu paveikti žmonių suvokimą. Taigi parašyti knygą vaikams apie svarbias problemas ar sukurti eilėraštį apie prekybos tinklus tam, kad visuomenė mano aptariamus dalykus imtų vertinti kitaip, visada buvo svarbi veiklos dalis.
Vaikystėje daug keliavau po Islandijos aukštumas. 1997 m. beveik visoms grėsė pavojus dėl tarptautinių korporacijų, ieškančių kuo pigesnės energijos aliuminio lydykloms. Viena lydykla sunaudoja daugiau energijos negu milijonas žmonių. Pagalvojau, ar galėčiau sukurti ką nors, kas yra svarbiau už tai, kas galbūt bus sunaikinta? Nuo to laiko savo kūrybą nukreipiau būtent ta linkme.
– Pasaulyje aplinkosaugos judėjimai susilaukia nemažai skepsio. Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimai būtų tik vienas iš daugybės pavyzdžių.
– Liūdna matyti, kad JAV valdo tokie žmonės. Amerika yra viena didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje. Žinau mokslininkų, kurie tiesiog palūžo, kai prieš mokslą nusiteikę asmenys buvo nusamdyti sunaikinti jau pradėtus daryti darbus.
– Yra mokslininkų, kurie kritikuoja aplinkos apsaugos judėjimus, kad šie ne visada kreipia dėmesį į faktus. Kokias didžiausias šių dienų aktyvizmo problemas įžvelgtumėte?
– Jeigu įvertintume žalą, kurią darome planetai, dėl kurios tirpsta ledynai, rūgštėja vandenynai, atmosferoje išmetama vis daugiau anglies dvideginio ir nyksta ištisos gyvūnų rūšys, manau, net radikaliausi aktyvisto pasisakymai ateityje atrodys tik vidutiniški. Pasigailėsime, kad neklausėme jų vien dėl kažkokių banalių sumetimų.
– Vis dar atsiranda žmonių, kurie įsitikinę, kad klimato kaita galima tikėti arba ne. Nepaisant to, kad tai jau pripažintas mokslinis faktas. Ar dažnai sutinkate tokių žmonių?
– Sutikau daugybę žmonių, tvirtinančių, kad klimatas kinta. Arba kad dėl pasikeitusio Saulės aktyvumo, arba dėl natūraliai vėstančios planetos. Tačiau, paklausus mokslininkų, jie pasakys, kad taip nėra. Kur kas didesnė problema yra žmonių vaizduotė: mes tarsi ir tikime klimato kaita, bet vis dar manome, kad atsiras kažkoks stebuklingas mus išgelbėsiantis išradimas, todėl neprivalome nieko keisti. Užtrunka, kol iki galo suvokiame demokratijos veikimą, lygias teises, moterų padėtį ir pan. Gali būti sunku suvokti, kad tik 2 laipsnių temperatūros pokytis milijonams reikštų namų praradimą ir vandenynų lygio pakilimą vienu metru. Žinome, kad tai vyksta, bet nieko nedarome.
– Dalyvavote praeituose Islandijos prezidento rinkimuose.
– Tai buvo gana keistas laikotarpis. Raginimų kandidatuoti susilaukiau iš daug žmonių, turėjau idėjų, kurios man buvo aktualios. Tuo metu šalyje vyko labai svarbūs pokyčiai. Tiesa, visuomenei pasirodžiau gal kiek per radikalus. Reikjavike surinkau 25 proc. balsų, o kaimo vietovėse – daug mažiau.
– Užėmėte trečią vietą. Kaip manote, ar tai parodo, kad islandai visgi supranta jūsų veiklos ir aplinkos išsaugojimo svarbą? Ar bandysite kandidatuoti kituose rinkimuose?
– Šiuo metu turiu daug rašymo, būtų skaudu įsivaizduoti, kad negalėčiau rašyti keletą metų. Žinoma, praeituose rinkimuose viską atpirko galimybė viešai pasisakyti apie svarbias problemas, tačiau dabar man svarbūs kiti projektai.
– Apie problemas kalbate naudodamas įvairias meno formas – poeziją, literatūrą, kiną ir pan. Ar tai padeda sužadinti susidomėjimą?
– Mano pagrindinė veikla yra susijusi su fantastika, moksline fantastika, poezija ir vaikų literatūra. Svarbu tai, kad literatūra žodžiais ir eilėmis yra naudinga visuomenei, nes keičia pasaulio suvokimą. Ji padeda suprasti, kad galime paveikti ir pakeisti žalingus procesus.
– Jeigu šiandien kalbėtumėte su įtakingiausiais pasaulio lyderiais, ką jiems pasakytumėte?
– Niekada istorijoje būti lyderiu nebuvo taip svarbu, kaip dabar. Mano močiutė vis dar gyva – jeigu mano vaikai užaugs iki tokio amžiaus, kokio ji yra dabar, galėsiu pasidžiaugti. Privalome ateitį vertinti labai asmeniškai, rimtai priimti, kai mokslininkai sako, kas nutiks 2070, 2090 ar 2100 m., ir imtis priemonių tai keisti.
Susitikimas su A.S.Magnasonu ir filmo „Dreamland“ („Svajonių šalis“) peržiūra – lapkričio 13 d. 17 val., kino centre „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Vilnius). Dalyvauja rašytojas ir filmo scenarijaus autorius Andri Snær Magnasonas, renginį veda filosofas Kristupas Sabolius
