Šiai istorijai pagrindą davė paties rašytojo – garsaus islandų autoriaus, ne kartą nominuoto Šiaurės šalių literatūros premijoms, taip pat muzikanto, bosine gitara grojusio su grupe „The Sugarcubes“ - istorija. 2005-aisiais metais jis atvyko į Lietuvą atstovauti šalį „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalio renginiuose. Ši kelionė rašytojui paliko didelį įspūdį, ir jis nusprendė parašyti apie tai romaną. Vilniaus knygų mugės metu rašytojas pasakojo, kad buvo tiek įkvėptas, kad knygą rašė itin trumpai – romanas pasirodė praėjus vos metams nuo kelionės į Lietuvą. „Tai yra greičiausiai parašytas mano romanas, - pasakojo autorius Vilniaus knygų migėj. - Pavyzdžiui, kitą knygą rašiau ketverius metus“.
Pagrindinis „Ambasadoriaus“ herojus – penkias dešimtis perkopęs poetas Sturdla. Jo kelionė Lietuvon kupina groteskiškų nuotykių, kuriuos autorius palydi ironiškomis įžvalgomis apie kūrybą, senėjimą, šeimą, meilę. Romane persipina kultūrinės abiejų šalių aktualijos, bohemos įpročiai ir Vilniaus restorane dingusio angliško lietpalčio savininkai.
Ši knyga Islandijoje sulaukė didelio dėmesio, ji 2008 metais buvo išrinkta metų romanu. „Mano tautiečiams patiko istorija apie islandą, kuris pasimeta Lietuvoje. Tuo metu, kai rašiau knygą, nedaug kas žinojo apie Lietuvą. Pas mus Rytų Europa vis dar laikoma egzotiška vieta“, - pasakojo rašytojas. Jis teigia, kad jau rengia ir šios knygos tęsinį – šįkart knygos veiksmas prasidės Minske.
Dabar, atvykęs į Lietuvą, rašytojas pamatė Lietuvos sostinę pasikeitusią. Neliko kai kurių vietų, kurios tuometinio jo vizito metu jį įkvėpė kūrybai. „Išėjau į Gedimino prospektą, ir buvau šokiruotas, kad toje vietoje, kur anksčiau buvo „Literatų svetainė“, dabar yra „KFC“, - sakė autorius. - Tačiau skaitydami šią knygą žmonės bent jau galės sužinoti, kad buvo tokia puiki vieta“.
Knygos pristatyme dalyvavęs Kornelijus Platelis sakė, kad ne tik jis pats tapo šios knygos personažu, bet ir „Poetinis Druskininkų ruduo“ pirmą kartą tapo užsienyje išleistos knygos personažu. Beje, pats islandų rašytojas sako, kad poezijos festivaliai jam kelia dviprasmiškus jausmus – jis prisiminė didelį poezijos festivalį Belgijoje, kuriame jis praleido penkias dienas ir turėjo galimybę perskaityti vos du eilėraščius iš dešimties suplanuotų.
Paklaustas, kiek šiame romane yra jo paties, autorius sakė, kad personažas tik apie 40-50 proc. atitinka jo paties asmenį. „Šis personažas nusivylęs poezijos pasauliu, pavargęs, jis nori viską keisti“, - sakė rašytojas.
Labiausiai man šioje knygoje patiko humoro jausmas.
Islandija turi labai daug skaitančios tautos įvaizdį, ir autorius sako, kad jis atitinka tikrovę, tačiau tai labai smarkiai keičiasi. „Taip, mes turime ilgą rašymo tradiciją, tai yra tautos mentaliteto dalis. Knygos vis dar populiariausia dovana per Kalėdas, tačiau jaunoji karta beveik visiškai nebeskaito knygų. Todėl aš priverstas rašyti apie vyresnius žmones, nes jaunimas vis tiek neskaitys knygų“, - ironizavo autorius.
Knygos pristatyme dalyvavusi vertėja Jurgita Abraitytė sakė, kad šią knygą ji tiesiog įsimylėjo, todėl ir ėmėsi versti. „Labiausiai man šioje knygoje patiko humoro jausmas. Buvo linksma skaityti, kaip užsieniečiai suprantą mūsų aplinką ir mus. Mes dažnai esame tokie rimti, tad gerai žinoti, kad kartais rimti dalykai yra juokingi. Knygoje pilna ironijos, nuotykių, ir manau, kad lietuviai perskaitę šią knygą ims kitaip žiūrėti į save“, - sakė vertėja.
