Scenos uždanga jam atsivėrė apie 3000 kartų. Rampos šviesoje jis išstovėjo daugiau kaip 5000 valandų. Scenoje „mirė“ daugiau kaip 200 kartų. Operos spektaklių – per 900. Vaidmenų – 46. Gastroliavo 49 šalyse. Operos scenoje dainavo 55 metus.
Už šių skaičių – vieno žymiausių ir mylimiausių Lietuvos menininkų, pasaulinio masto tenoro Virgilijaus Noreikos gyvenimas, kupinas išties teatrališkų nuotykių, kuriozų, linksmų ar dramatiškų nutikimų.
Ši knyga nėra tradicinė monografija, kurioje būtų išsamiai nagrinėjama menininko kūryba. Knygos autorius kviečia skaitytoją pažvelgti anapus afišų, ten, kur baigiasi teatras ir prasideda tikrovė. Tai pokalbis, kuriame ir klausimai, ir atsakymai – kartais tarp eilučių.
Autoriaus pasakojimą pagyvina paties Virgilijaus Noreikos dienoraščiai, prisiminimai apie sutiktas įžymybes, komentarai, epochos vertinimai, daugybė nuotraukų ir vaizdinės medžiagos. Atskiri knygos skyriai leis pažvelgti į Virgilijaus Noreikos laiką Lietuvos operos ir baleto teatre, jo sukurtų vaidmenų, gastrolių, vaikystės, aplinkos ir kitą spalvingą pasaulį. Kartu tai žvilgsnis į visuomeninį kultūrinį kontekstą nuo pat 1935 metų iki mūsų dienų. Nė nereikia priminti, koks duobėtas, tragiškas ir pergalingas buvo tas kelių kartų nugyventas mūsų tėvynės laikas.
Vienu metu buvo įprasta kalbėti, esą užtenka vieno procento talento, o devyniasdešimt devyni procentai – darbas. Nesąmonė didžiausia. Dievo dovaną reikia turėti.
Jeigu dainininkas neturi širdies, jis – amatininkas. Balsas yra pats gražiausias instrumentas pasaulyje. Jokia elektronika nepakeis balso, kuriuo dainuoja širdis.
Daugelis dainininkų, kurie neturi ir nesistengia susirasti tinkamo repertuaro, slepiasi po neprieinama akademizmo kauke. Nesąmonė – žiūrovai yra daug protingesni, nei juos įsivaizduoja tokie rimtuoliai. Scenoje turi būti tikras ir nuoširdus. Virgilijus Noreika
