– Niekas nesiginčys, kad Lietuvoje yra daug gražių vietovių, tačiau ir šalį reprezentuojančių albumų išleista ne vienas. Kuo ypatingas leidinys „1000 gražiausių Lietuvos vietovių“?
– V.K.: Pirmiausia – savo apimtimi ir nuotraukų skaičiumi. Ko gero, pirmą kartą Lietuvoje yra išleistas 1000 nuotraukų albumas. Pasirinkta koncepcija leido nuotraukomis iliustruoti ne tik gražiausius šalies kampelius, bet ir šalia vienas kito sudėti panašius objektus iš skirtingų šalies regionų. Pavyzdžiui, vėjo malūnus ar bažnyčių varpines. Atvertus tokį puslapį galima čia pat akimis palyginti skirtingus objektus. Nuotraukas lydintys trumpi tekstai suteiks žinių bendram supratimui.
Albumo viršelis gražiai apipavidalintas – panaudotas reljefinis įspaudas ir fragmentinis lakas. Tai puiki dovana – sau, savo šeimai, draugams, partneriams ar tiesiog į Kalėdų Senelio maišą.
– Ar lengva atrinkti 1000 pačių gražiausių vietovių? Juk tai subjektyvu.
– V.K.: Po Lietuvą keliauju ir ją fotografuoju jau 10 metų. Daugelyje lankytinų šalies vietų esu buvęs ne po vieną kartą – skirtingais metų laikais, skirtingu paros metu. Kai tas vietoves saugai ne tik savo fotografijų archyve, bet ir atmintyje, širdyje, tai nėra taip sudėtinga. Antra vertus, siūlyčiau skaitytojams į fotoalbumo pavadinimą žiūrėti kiek plačiau. Nesistengiau sudėti kažkokio reitingo, tikslaus sąrašo. Pavyzdžiui, knygos dalyje „Miestai ir miesteliai“ dėmesio skyrėme visoms šalies savivaldybėms, nes turbūt kiekvienam savas kraštas – pats gražiausias. Laikantis griežto vertinimo, dalį mažųjų miestelių ir kaimo vietovių turbūt išstumtų nuostabūs Vilniaus objektai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kiekvienas pavartęs šią knygą pasisems įkvėpimo sudaryti savąjį tūkstantuką ar bent šimtuką.
– O kaip vyksta nuotraukų atranka tokios didelės apimties albumui?
– V.K.: Kas bent kiek yra susijęs su fotografija (o šiandien telefonais fotografuoja beveik visi), yra ne sykį susidūręs su tokia situacija: prifotografuoji pilną atminties kortelę, o gerų nuotraukų joje vos kelios. Leidyboje – dar sudėtingiau. Tam, kad nuotrauka būtų tinkama spaudai, jai keliami dar aukštesni reikalavimai: kompozicijai, apšvietimui, spalvinei gamai, techninei nuotraukos parametrų kokybei. Sunku, turbūt neįmanoma tokios apimties leidinį paruošti vienam žmogui. Todėl pakviečiau ne vieną žinomą fotografą – savo archyvais pasidalijo net 9 fotografai. Tarp jų – fotoreporteriai Alfredas Pliadis ir Vidmantas Balkūnas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, aviatorius, iš lėktuvo vaizdus fiksuojantis Vidas Kaupelis, puikiai droną įvaldęs Laimonas Ciūnys. Jie patys atrinko tinkamiausias nuotraukas ir siuntė jas leidyklai, o leidykloje teko dar kartą rinktis iš jų atrinktųjų. Įsivaizduokite, kokie 8000 puikių nuotraukų, iš kurių reikia atsirinkti tūkstantuką pačių pačiausių.
– Lengva nebuvo?
– V.K.: Tikrai ne. Netikėčiausia man pačiam buvo tai, kad jau atrinktos ir į maketą suklotos nuotraukos pradeda konkuruoti tarpusavyje – vienos „užgęsta“, kitos „sužydi“ ir likusias užgožia. Su tuo susidūriau pirmą kartą, nors esame parengę ir išleidę ne vieną dešimtį panašaus pobūdžio leidinių. Čia jau didžiulis krūvis teko knygos dizainerei Silvai Jankauskaitei, kuri atvartuose turėjo sudėlioti gražiai derančias, akį patraukiančias mozaikas. Ir ji puikiai su tuo susidorojo.
– Vienas į projektą pakviestas kolega pavadino Jus „kulkosvaidininkais“...
– Taip, tiek valstybės gyvenimą fiksuojantis reporteris, tiek bėgantį gyvūną bandantis „pagauti“ gamtos fotografas, tiek virš pabolavusio miestelio skrendantis aviatorius padaro daug dublių. Nes antros galimybės nebus, nepaprašysi renginio organizatorių pakartoti iškilmingos ceremonijos ar būrelio stirnų papozuoti bendrai nuotraukai. Net ir statiškų objektų vaizdas labai greitai keičiasi priklausomai nuo paros laiko ir įdomesnio apšvietimo. Gražiausios pastatų nuotraukos padaromos vos saulei patekėjus, prieš pat saulėlydį ar sulaukus debesų properšos po lietaus. Tad gerai nuotraukai padaryti turi labai mažai laiko. Tokiais momentais be gailesčio „kala“ fotoaparato užraktas. Taigi mes visi kaupiame turtingus ir be galo įdomius nuotraukų archyvus.
Man „kulkosvaidininkų“ apibūdinimas glosto savimeilę. Aš dar pridėčiau, kad visas mūsų, nuotraukas pateikusių autorių, būrys – be galo mylintys Lietuvą, negailintys savo jėgų, pinigų ir laiko, pasišventę šiam darbui fotografijos „šauliai“.
– Ačiū už pokalbį.
Fotoalbumą „1000 gražiausių Lietuvos vietovių“ galite rasti knygų prekybos vietose ir elektroninėje leidyklos parduotuvėje.