Renginio metu buvo pristatoma nauja leidyklos „Hubris“ knyga „Prokrastinacijos menas“, parašyta žinomo šių dienų filosofo Johno Perry'io. Ją galima skaityti ir kaip savipagalbos knygą, sutiko visi dalyviai.
Knygos vertėju tapo J.Dagys, kuris plačiau papasakojo, kaip atrado J.Perry. Rašydamas daktaro disertaciją jis dar nežinojo apie šios knygos egzistavimą, tačiau buvo susipažinęs su populiariausia J.Perry'io esė, kuri ir išaugo į knygą.
Tai universali situacija, mąstė J.Dagys. „Man reikėjo kažkaip išgyventi karantiną ir jaustis bent minimaliai produktyviam. Pandemijos pradžioje su V.Bachmetjevu netikėtai susitikome ant konservatorijos laiptų“, – apie sumanymą imtis vertimo pasakojo J.Dagys.
Bruožai, būdingi visiems laiko vilkintojams
Diskusijos metu kalbėtojai atskleidė kelis bruožus, kuriuos J.Perry'is įvardino, kaip būdingus darbus atidėliojantiems žmonėms.
Prokrastinuojantys niekada nedaro to, ką įsivardija kaip prioritetą. „Filosofas duoda ironišką patarimą – reikia į pirmą vietą įtraukti tai, ko niekada nepadarysi, pavyzdžiui, išmokti kinų kalbą“, – pasakojo V.Bachmetjevas.
Pasak kalbėtojo, jie turi aiškų perfekcionizmo geną, kuris neduoda ramybės.
„Kita vertus, prokrastinacija yra ne objektyvus faktas, o savivokos dalykas, nes tik pats žmogus nusprendžia, kad taip elgiasi. Visi tie, kurie laiko save prokrastinatoriais, visiems kitiems atrodo labai produktyvūs, – sakė V.Bachmetjevas ir kreipėsi į J.Čerškutę: - Jūrate, man atrodo, kad tu esi labai produktyvi.“
„Man smagu, kad taip mane matote, nes save nuolatos tarkuoju, – atsakė ji. – Žinai, kodėl aš tiek daug nesąmonių padarau? Nes nerašau monografijos.“
J.Dagys išryškino ir ironijos aspektą. Jo nuomone, tai reikšmingas prokrastinacijos būsenos aspektas. „Tu galvoji kažką, apie ką vertybiškai manai turintis kelias nuomones“, – kalbėjo vertėjas.
Pasidalijo patirtimis
V.Bachmetjevas renginio pradžioje nepabijojo pasidalinti savo patirtimi:
„Buvo 2013 metai, esu išvykęs į zoną, kurioje niekas man negali trukdyti ir turiu tas dvi savaites disertacijos parašymui. Sėdžiu naktį, nes viskas turi būti intensyvu. Kuriu savo asmeninį tinklaraštį, kurio niekas gyvenime neskaitys, be manęs. Nebent mano mama. Staiga suvokiau, kas čia ne taip, ir ėmiau gūglinti apie prokrastinaciją. Taip radau šią knygą, kurią per naktį ir perskaičiau. Prokrastinuodamas.“
J.Čerškutė antrino, kad su šiuo terminu taip pat susidūrė, rašydama disertaciją. „Supratau, kad esu žiauriai gera niekada neįvykstančių projektų sugalvotoja, – juokavo. – Dirbant profesorių skaitykloje Vilniaus universitete būtina nueiti į virtuvėlę, išsivirti kavos, bet vėliau supranti, kad diena nuėjo vėjais. Bet iš tiesų yra visiškai kitaip.“
„Mano viena šeimos pusė ir aš pati laikausi pozicijas: ką gali daryti rytoj niekada nedaryk šiandien. Aš esu atidėliotoja“, – prisipažino J.Čerškutė.
