Kiek toli galime žengti, stengdamiesi apsaugoti mums brangius žmones; kur baigiasi realybė ir prasideda paranoja; kas lemia ir formuoja mus supančią tikrovę; kiek gali kainuoti kova dėl savo tiesos; kur gali nuvesti įniršio apakinto žmogaus žiaurumas?
Visų šių knygų siužeto centre yra šiuolaikinis žmogus, susiduriantis su didžiaisiais šių dienų iššūkiais – baimės atsiradimu, atpildu, žmogiškojo blogio padariniais bei meile artimui. Tai pasakojimai, kuriuos skaitant pašiurpsta oda, o knygos puslapiuose ieškota tiesa dažnai pasirodo tamsesnė ir sudėtingesnė, nei buvo galima nujausti.
A. J.Finn „Moteris lange“
Klaidžiodama po kambarius, Ana Foks menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus. Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia riksmas, Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.
Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje. Visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą?
Dirk Kurbjuweit „Baimė“
Architektas Randolfas Tyfentaleris susipažįsta su kaimynu Dyteriu Tiberijumi, kuris laikui bėgant ima elgtis vis įtartiniau: Tyfentalerio žmonai palieka meilės laiškus ir eilėraščius, šnipinėja, galiausiai apkaltina šeimą seksualiniu vaikų tvirkinimu. Virš architekto šeimos susikaupia grėsmės, baimės ir paranojos atmosfera, tačiau jokių teisinių priemonių jie imtis negali – pagal įstatymus leistinos ribos Tiberijus neperžengia. Rodos, jokios išeities nėra. Iki tos akimirkos, kai užsukęs pasisvečiuoti Tyfentalerio tėvas paima ginklą ir nusileidęs į pusrūsį Tiberijų nušauna.
„Baimė“ nagrinėja pamatines šiuolaikinės visuomenės temas – smurtą, įstatymų galią, meilę artimui – ir kelia svarbų klausimą: kiek toli galima žengti, stengiantis apsaugoti tau brangius žmones?
Elina Hirvonen „Kai baigiasi laikas“
Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi užgniaužę kvapą laukia, kol šaulys bus sustabdytas. Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita... Tėvai ir sesuo su didžiuliu skausmu stebi veiksmus, kurių negali pakeisti. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį privers pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?
Atviroje ir bejėgiškumo kupinoje paprastos šeimos istorijoje atskleidžiami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, keliami pamatiniai klausimai apie atsakomybę už vaikus ir už pasaulį, į kurį juos išleidžiame. Tai itin jautrus pasakojimas apie šiuolaikinius žmones, susiduriančius su didžiausiais šių dienų iššūkiais, esminėmis temomis – besąlygiška meile, atpildu ir mirtimi.
Susanne Jansson „Aukojimo pelkė“
Biologė Natali, atvykusi į mažą Šiaurės Švedijos kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. O netoli kūno – ką tik iškastą kapą. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?
„Aukojimo pelkė“ – tamsus, paslapties ir įtampos kupinas pasakojimas apie gamtos jėgas, formuojančias mus supančią tikrovę, apie istorijas, kurias pasakojame, kad geriau suprastume aplinkinį pasaulį ir save, ir apie tai, kokių baisių pasekmių galime patirti, tas istorijas interpretavę klaidingai.
Jørn Lier Horst „Urvinis žmogus“
Vos už trijų namų detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas beveik keturis mėnesius išsėdėjo negyvas priešais televizorių. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą, norėdama kaip tik prieš Kalėdų šventes parašyti straipsnį apie susvetimėjusią Norvegijos visuomenę.
Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos: eglučių parke berniuko su tėčiu aptikto lavono nužudymo. Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų, o šie veda paskui pavojingiausią žudiką per visą Norvegijos policijos istoriją. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.
Jane Harper „Sausra“
Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip, įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.
Nepaisydamas gyventojų priešiškumo ir norėdamas apmaldyti Luko artimųjų širdgėlą, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys. Kievaros sąstingis apgaulingas, įtampa auga, kol susitvenkusi nutvilko klausimu: kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?
