J.Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus praėjusius metus.
Pasak filosofės, literatūros kritikės, komisijos pirmininkės Jūratės Baranovos, premija R.Kmitai įteikiama už inovatyvia kalbos raiška išreikštus jauno žmogaus virsmus: „Tai vientisas pasakojimas su augančia dramaturgine linija. Laiku padėtas taškas.“
J.Baranova pabrėžė prasmines paraleles tarp šiaulietiška tarme parašyto romano „Pietinia kronikas“ ir Jurgos Ivanauskaitės knygos „Mėnulio vaikai“ – pastarojoje autorė siekė atskleisti tuometinių hipsterių ir pankų sąmonės srautą, o Kmita pasakoja apie Šiaulių bachūrų išgyvenimus. Ir vienų, ir kitų patirtyse svarbų vaidmenį vaidina muzika. „Abiejuose romanuose justi intensyvus jauno žmogas savo vietos sociume ir pasaulyje ieškojimas, ir tai, ką filosofas Gintautas Mažeikis, rašydamas apie „Mėnulio vaikus“, pavadino „subkultūrine edukacija“, – sakė J.Baranova.
Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė pabrėžė, kad rašytojo žmogiškoji pusė ir gebėjimas būti mylimam yra ne mažiau svarbūs nei literatūriniai talentai: „Su džiaugsmu teikiu diplomą Nr. 9 ir liudiju, kad esi mylimas žmonių, skaitytojų, lietuvių ir žemaičių, lygiai taip, kaip buvo mylima Jurga Ivanauskaitė“.
Atsiimdamas apdovanojimą, Rimantas Kmita šiaulietiška tarme papasakojo apie savo santykį su Jurgos Ivanauskaitės kūryba – ankstyvoje jaunystėje sujaudintas „Raganos ir lietaus“, ėmęs dėstyti universitete ir prisiskaitęs Ivanauskaitės kūrybą dorojančių kritikų, ir pats ėmė jos knygas laikyti „kažkokia žurnalistika“.
„Bet gyvenime viskas būna taip, kaip neplanuoji“, – pasakojo R.Kmita, kuris persikėlė gyventi į Aguonų g., kur prieš akis kasryt išdygdavo J.Ivanauskaitei skirta skulptorės Ksenijos Jarošeivaitės „Katino“ skulptūra, o ilgainiui ir pats studentams ėmė pasakoti, jog Ivanauskaitė rašo apie tai, ką kiti rašytojai nutyli, – „Dažnai pagalvodavau, kad reiktų ką nors apie ją parašyti, paskui tiek parūpo, kad turėjau naglumo ateiti pas Jurgos mamą, aišku, apsimetęs mokslininku, ir kažko klausinėti“.
R.Kmita teigė nepažinojęs J.Ivanauskaitės, tačiau jam visad atrodė, kad ji labai myli gyvenimą. „Atrodo, kad iš jos tos meilės reikia mokytis ir mokytis. Reikia galvą pakelti nuo popierių, nes ne popieriuose laimė“, – teigė rašytojas.
Jis pasakojo, jog jo knygoje yra ir daugiau jungčių su J.Ivanauskaitės kūryba – užrašas „popromanas“ ant „Pietinia kronikas“ viršelio atliepia užrašą “ne intelektualams“ ant J.Ivanauskaitės knygos „Agnijos magija“, o jo romano herojui kitokią, meniškąją Šiaulių pusę parodo personažė Jurga.
„Visa tai tik atsitiktinumai, o ne kokia nors magija, bet man patinka tikėti atsitiktinumais“, – sakė autorius.
Šiemet J.Ivanauskaitės premijai taip pat pasiūlyti Rasa Aškinytė (romanas „Glesum“), Benediktas Januševičius (eilėraščių knyga „Žodžiai“), Kazimiera Kazijevaitė (apysaka „Septynios kartos“) ir Tomas Vaiseta (romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“).
Premiją anksčiau yra gavusi Giedrė Kazlauskaitė, Rimvydas Stankevičius, Gintaras Bleizgys, Aušra Kaziliūnaitė, rašytojos Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė, Kristina Sabaliauskaitė ir Agnė Žagrakalytė.
