Plačiajam skaitytojų ratui skirta knyga pasakoja pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją simboliškai pasitelkiant Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, politiko, visuomenės veikėjo, inžinieriaus, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Stepono Kairio (1879–1964) asmenybę.
Po Rusijos-Japonijos karo (1904–1905 m.), kuris baigėsi Japonijos pergale, 1906 m. Steponas Kairys „Dėdės“ slapyvardžiu parašė tris pirmąsias lietuvių kalba knygeles apie Japoniją – „Japonija seniau ir dabar“, „Japonų konstitucija“, „Kaip japonai gyvena dabar“, siekdamas Tekančios saulės šalies pavyzdžiu sustiprinti lietuvių nacionalinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo judėjimo nuotaikas.
Leidinyje pateikiamos S. Kairio knygelių citatos su autorės komentarais, brėžiamos paralelės tarp Meidži laikotarpio (1868–1912 m.) Japonijos, pasižymėjusio šalies vesternizacija ir sparčiu įvairių visuomenės sričių vystymusi, bei valstybę atkuriančios Lietuvos. Išsamiai pristatoma S. Kairio gyvenimo istorija, jo įvairiapusė veikla Lietuvoje ir pasitraukus į JAV, kur jis tęsė politinę ir visuomeninę veiklą, ėjo pirmojo Lietuvos vyriausiojo išlaisvinimo komiteto pirmininko pareigas.
Keletą kartų Lietuvoje lankiusis Kimiko Hirano dalijasi įspūdžiais apie S. Kairio atminimo įamžinimą Lietuvoje – jo tėviškėje Kurkliuose, ten sodinamą sakurų parką, Kaune, kur jis praleido svarbų savo kaip politiko ir inžinieriaus veiklos laikotarpį. Leidinyje taip pat pateikiama bendrųjų Lietuvos istorijos ir kultūros žinių, lyginami tradicinių lietuvių ir japonų kultūrų fenomenai.
Ši publikacija yra 2010 m. išleistos knygos „Japonija ant kalvos“ (Saka no ue no Japonija) trečiasis, atnaujintas ir papildytas leidimas. Prie abiejų knygų rengimo prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.
