- Nini Elijašvili, vertė Greta Ambrazaitė ir Lidija Giorgobiani
Kas gyvena many
(ištrauka)
Jei dar neužsiveržei mazgo ant kaklo,
Jei taip ir nesusitaupei gerai virvei,
Tada einam, eime į daržą, kur smidrai,
Petražolės, česnakai su visom luobelėm,
Ten ir atversiu tau širdį, tyrą visai kaip jų.
Žinau, kaip ištraukti tave iš kilpos,
Jei ryžtumeis liūdesį dusint.
Nagi, eime. Juk žinai, kiek dabar riešutų!
Žinai, kokie puikūs migdolai!
Ir niekuo mes jiems nenusileidžiam.
Tai kam gi dabar kankinamės?
Nagi, pirmyn, eime, tegu jie čia reikalus tvarkos
Kaip kas išmano, kokie ministrai ar darbininkai.
O mes išeinam skalautis sielos dėmių.
***
Aš – grobuonis
blizgančiu kailiu.
Jei kam suleidžiu iltis, kas nors
kitas suleidžia dantis į mane.
Guliu saulėkaitoj
ir laižausi votis.
Mano liežuvis
nusėtas mažyčių salelių.
Guliu saulėkaitoj
ant šlapios žolės.
Drėgmė išgaruoja iš kūno.
Tu pažyri kažkur aukštybėj,
o pajuntu, kaip išsiilgau kontrastų.
Išgyventi darosi nebeįmanoma,
kai guliu saulėkaitoj ir prisėlini
leisdamas man užsimiršti,
prie manęs prisijungi laižydamasis
žaizdas
nuo manojo kūno.
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją.
