Leidykla skaičiuoja, kad pernai skaitytojams pristatė šešias knygas:
-
Anne Conway „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“, kuria pristatoma pasaulyje vis didesnio populiarumo susilaukianti nepelnytai pamiršta filosofė
-
Nerijaus Mileriaus monografija „Žiūrėti į žiūrintįjį“, nagrinėjanti prievartos ir kino fenomenus
-
Anglų kalba leista, žymaus fenomenologo, Pensilvanijos universiteto profesoriaus Nicolas de Warren knyga „A Momentary Breathlessness in the Sadness of Time“. Knygoje autorius mąsto apie savo mokytojo, žymaus lenkų mąstytojo Krzysztofo Michalskio asmenybę, filosofinius jo darbus
-
Mažuosius skaitytojus leidykla stebino Mažųjų Platonų serijos knygomis, skirtomis pasaulį pažinti norintiems vaikams: „Martino Heidegerio tarakonas“, kuriame pasakojama egzistencinę krizę išgyvenančio tarakono istorija, „Piktasis pono Dekarto Genijus“, kuriame vaizduojami išradėjo Dekarto bandymai surasti tvirtą pagrindą ne tik savo išradimams, bet ir visam mąstymui, „Profesorius Froidas kalbasi su žuvimis“, kuriame žaismingai perteikiamas psichoanalitiko, profesoriaus Froido ir jaunos, psichologinę traumą turinčios, kalbančios žuvies pokalbis
Šiemet – aštuonios knygos
2019 metais leidykla planuoja išleisti aštuonias knygas: Gilles’io Deleuze’io ir Felixo Guattari „Kas yra filosofija?“ (Qu'est-ce que la philosophie?, 1991 m.) kurią vers Vilniaus Universiteto doktorantė Daina Habdankaitė, o įvadą parašys Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnio darbuotoja dr. Audronė Žukauskaitė. Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari vėlyvesniuoju kūrybos laikotarpiu parašytą knygą „Kas yra filosofija?“ galima skaityti dviem būdais: kaip naujo mąstymo kelio pradžią arba kaip jo apibendrinimą.
Viena vertus, tai veikalas, kuriame sutraukiamos pagrindinės autorių, ypač Deleuze‘o, filosofijos idėjos. Kita vertus, tai knyga, kurioje svarstoma filosofijos esmė ir kilmė – taigi, tai yra ir pirmas žingsnis filosofavimo link. Plėtodami pagrindinę knygos idėją, kad filosofija yra konceptų kūrimas, autoriai lygina filosofinių konceptų kūrybą su kūryba moksle ir mene.
Daugiasluoksniškame, įvairius kontekstus – pradedant matematine aibių teorija ir baigiant pamatinėmis šiuolaikinės rinkodaros prielaidomis – paliečiantis tekstas prilygsta pasivaikščiojimui po sudėtingą, bet kvapą gniaužiantį filosofijos lauką, kur kiekvienas atsakymas veda prie naujo klausimo, taip tik įrodant autorių tezę, jog visi filosofiniai klausimai, tarp jų – ir filosofijos klausimas apie ją pačią, yra problema, reikalaujanti ne šiaip atsakymo, o ilgo, nuoseklaus ir aktyvaus veikimo jos viduje.
Soreno Kierkegaardo „Nerimo sąvoka“ (Begrebet Angest, 1844 m.) bus verčiama poligloto ir ilgą patirtį vertėjaujant turinčio Lino Rybelio, o įvadą parašys ilgametis S.Kierkegaardo tyrinėtojas, Emmanuelio Levino centro direktorius dr. Viktoras Bachmetjevas. „Nerimo sąvoka“ yra vienas sudėtingiausių, bet kartu ir esminis S.Kierkegaardo veikalas. Jame nagrinėjamos esminės S.Kierkegaardo temos, virtusios vėlesnėmis knygomis, kaip kad „Arba/Arba“.
Knyga pasirodė 1844 m. ir yra laikoma pirma išsamia nerimo studija. S.Kierkegaardas dar prieš Z.Froidą pastebėjo, kad nerimas yra esminė žmogui priklausanti egzistencinė kategorija, kurią reikia ne dirbtinai slopinti, bet priimti tokią, kokia ji yra. Tobulėti pasinaudojant nerimu, kaip dvilype (traukos ir stūmos) kategorija.
Leidykla skaičiuoja, kad pernai skaitytojams pristatė šešias knygas.
Rene Descartes’o „Sielos aistros“ (Les passions de l'âme, 1649 m.) pirmą kartą pasirodė lietuviškai 2002 m. Tai žymiojo prancūzų filosofo darbas, skirtas žmogaus psichologijos nagrinėjimams, dedikuotas Švedijos karalienei Kristinai. Didelį dėmesį šiame veikale R.Descartes‘as skiria laimės, aistrų ir etikos problematikai. Nauja Lino Rybelio redakcija ir Vilniaus Universiteto dėstytojo, doc. dr. Jono Dagio įvadas leis į šią problematiką pažiūrėti nauju žvilgsniu.
Cicerono „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) vers, įvadą bei komentarą rašys Vilniaus Universiteto doktorantė, lotynų kalbos specialistė Živilė Pabijutaitė. Veikale nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų. Viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui.
Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir De fato dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.
Skaitytojai taip pat sulauks Vilniaus Universiteto dėstytojo dr. Kęsto Kirtiklio ir Klaipėdos Universiteto dėstytojo dr. Aldžio Gedučio monografijos apie humanitarinių mokslų ir šiuose moksluose besidarbuojančių mokslininkų vargus. Savo projektą jie grindžia gamtamokslininkų, mokslo politikų ir administratorių, verslo struktūrų ir viešosios nuomonės reikalavimu būtinai pagrįsti savo reikšmę, tiksliai apibrėžti duodamą naudą.
Pasirodys ir trys Mažųjų Platonų serijos, kuri skirta vaikams, papildymai. Knygas vertė Daina Habdankaitė. Šįkart skaitytojams bus pristatytos šios serijos knygos: „Mažasis Hanos Arent teatras“, „Sokratas – Prezidentas“ ir „Alberto Einšteino nušvitimai“.
Knygelė apie Hanną Arendt tarsi pratęs anksčiau išleisto pasakojimo apie Martiną Heideggerį svarstymus apie žmogaus santykį su visuomene, individo galimybes atsispirti dominuojančiai prievartinei galiai bei savęs pažinimo būtinybę. Čia taip pat įvedama nauja minties linija apie filosofiją kaip ne tik svarstymą atsitraukus, bet ir veiksmą mūsų gyvenamoje aplinkoje. Koks filosofo vaidmuo istoriniame ir politiniame kontekste? Ką piktasis vilkas veikia skirtingose politinėse santvarkose ir ką daryti lapinui filosofui?
Knygoje apie filosofą Sokratą ir sofistą Gorgiją pasakojama istorija apie tai, kaip filosofas, padedamas sofisto, imasi įgyvendinti užduotį tapti prezidentu ir taip išspręsti visuomenėje kerojančias negandas – pasyvumą, perteklingų malonumų troškimą ir t.t. Šmaikščioje, šiuolaikinio pasaulio aktualijas paliečiančioje knygelėje (kur dar pamatysi selfius kepantį sofistą?) keliamas klausimas, ar vienas teisuolis pajėgus palenkti minią savo pusėn ir kokią kainą tenka mokėti už vienadienę šlovę. Beje, sofistas Gorgijas labai panašus į Donaldą Trumpą. Sutapimas? Spręsti jums.
Knyga apie Albertą Einsteiną įveda į stebinantį fizikos pasaulį, kurį kartu su veikėjais atrandame spręsdami labai gyvenimišką problemą – kaip apšviesti itin didelę salę taip, kad šviesa užlietų visus patalpos kampus tuo pat metu. Absurdiškomis situacijomis pagardintas pasakojimas praveria duris į reliatyvumo teoriją, užklausia kelionių laiku galimybę ir žadina smalsumą teorinės ir praktinės fizikos problemoms.
