Šių diskusijų priežastį nulėmė praėjusių metų lapkritį Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta nauja Maironio premijos skyrimo komisijos sudėtis.
Pagal naują tvarką čia visiškai atsisakyta trijų Lietuvos rašytojų sąjungos narių, o paliekami išimtinai trys Kauno skyriaus rašytojai. Tuo tarpu šalia dviejų savivaldybės atstovų paskirtas papildomas narys bei dar vienas, vadinamasis, visuomenės atstovas.
Pasak rašytojų, šitokiu būdu Kauno miesto taryba vienašališkai atsisakė ilgamečio bendradarbiavimo su Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba ir sprendimo galią dėl Maironio premijos, o kartu ir šiemet 60-ąjį kartą vyksiančio festivalio „Poezijos pavasario“ laureato išrinkimo, sukoncentravo savo rankose.
Tuo tarpu „Poezijos pavasario“ festivalį rengiančios Janinos Rutkauskienės teigimu, Poezijos pavasario laureatas negali būti Kauno savivaldybės nuosavybė, nes priklauso visai Lietuvai ir visai kūrėjų bendruomenei:
"Poezijos pavasario" laureatas negali būti Kauno savivaldybės nuosavybė, nes priklauso visai Lietuvai ir visai kūrėjų bendruomenei.
„Esu šokiruota tokio Kauno savivaldybės sprendimo, apie kurį sužinojau vos prieš savaitę. Pagarba turėtų būti visiems kūrėjams. Todėl Kauno miesto valdininkai, keisdami šios premijos nuostatas bei rengdami jos pakeitimus, turėtų dirbti drauge su Lietuvos rašytojų bendruomene, kuri ir yra reikšmingiausia „Poezijos pavasario“ dalis“.
Laureatą išrinko savivaldybės tarnautojų dauguma
Maironio premijos skyrimo komisijos narė, poetė Dovilė Zelčiūtė-Gimberienė paklausta, kaip ji mato visą šią situaciją, teigė, kad „situacija atrodo labai nevykusi, nes pirmą kartą per šios premijos skyrimo istoriją „Poezijos pavasario“ laureatą išrinko ne poetų, o Kauno savivaldybės tarnautojų dauguma“.
Anot jos, šioje istorijoje esama daug neatsakytų klausimų ir vienas svarbiausių – kas inicijavo komisijos sudėties pakeitimus, kuriuos galiausiai patvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba bei meras V.Matijošaitis.
„Būtent čia matau didžiulę problemą, nes komisijos sudėtyje atsisakyta Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos deleguotų narių, o paliekami tik trys Kauno rašytojai. Tuo tarpu Savivaldybės atstovų pradžioje turėjo būti tik du – bent jau taip man aiškino į šią komisiją delegavęs Kauno rašytojų skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus. Iš kur komisijoje atsirado trečias savivaldybės deleguotas asmuo – negaliu suprasti“, – teigė D.Zelčiūtė-Gimberienė.
Rašytoja pabrėžė, kad šių metų sausio mėnesio 17 d. meras V.Matijošaitis pasirašė potvarkį dėl naujos Maironio premijos skyrimo komisijos sudėties, tačiau ją pačią dokumentas pasiekė tik vasario 22 d. – būtent tada ji pirmą kartą ir pamatė tikrąją komisijos sudėtį, kurioje rašytojai jau buvo mažuma.
Maža to, anot D.Zelčiūtės-Gimberienės, paskutinio balsavimo metu, kuomet buvo renkamas Maironio premijos laureatas, vienas iš komisijos narių, poetas Viktoras Rudžianskas, turėjo nusišalinti, nes tarp premijos nominantų buvo jo dukra.
„Tokiu būdu rašytojai neteko dar vieno balso. Tačiau net jei ir vietoj V.Rudžiansko būtų buvęs kitas narys, vis tiek tai nebūtų pakeitę šios komisijos sudėties, kur savivaldybės tarnautojų bei jai pavaldžios įstaigos darbuotojos yra akivaizdi persvara“, – kalbėjo poetė, pabrėždama, kad šiame balsavime dalyvavo trys savivaldybės atstovai bei jai pavaldžios bibliotekos direktorė ir dvi poetės.
D.Zelčiūtės-Gimberienės teigimu, Maironio premija tradiciškai yra pagerbiamas šešis dešimtmečius gyvuojančio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas, – festivalio, kuris yra visos Lietuvos renginys.
Suprantu, kad premiją skiria Kauno miesto savivaldybė, tačiau iki šiol niekada valdininkai šitaip nesikišo į poezijos laureato išrinkimą.
„Suprantu, kad premiją skiria Kauno miesto savivaldybė, tačiau iki šiol niekada valdininkai šitaip nesikišo į poezijos laureato išrinkimą. Tai vertinu kaip visišką nesusipratimą. Juk aš negaliu mokyti valdininkų, kaip jiems dirbti, nes neturiu tokių kompetencijų. O kaip gali poezijos knygas vertinti ir balsavimą nulemti savivaldybės tarnautojai?“ – retoriškai klausė komisijos narė, rašytoja D.Zelčiūtė-Gimberienė.
Anot jos, visi keturi Maironio premijai šiemet svarstyti nominantai – tiek Ieva Rudžianskaitė, tiek Diana Paklonskaitė, tiek Vytautas Kaziela, tiek ir Jonas Liniauskas – gali tapti „Poezijos pavasario“ laureatais, tačiau tik tuomet, kai juos išrenka ne valdininkai, o rašytojai.
„Šis mano bei rašytojų bendruomenės pasipiktinimas yra ne prieš laureate išrinktą I.Rudžianskaitę, bet prieš pačią situaciją ir ydingą Kauno miesto savivaldybės bei mero sprendimą, didžiąją dalį galios sukoncentruoti į pačios savivaldybės rankas“, – kalbėjo D.Zelčiūtė-Gimberienė.
„Niekas nebuvo derinta“
„Su mumis niekas nebuvo derinta“, – 15min sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė reaguodama į naują Maironio premijos skyrimo komisijos sudėtį, kurioje šiemet neliko nė vieno Lietuvos rašytojų sąjungos deleguoti atstovo.
Jos teigimu, apie pasikeitusią komisijos sudėtį ji nieko nežinojo iki pat šio antradienio, kai Kauno miesto savivaldybės oficialiai paskelbė apie išrinktą "Poezijos pavasario" premijos laureatą.
„Anksčiau Kauno savivaldybės prašymu Rašytojų sąjungos taryba deleguodavo savo narius į šią komisiją – nesvarbu, ar jie buvo iš Kauno, Vilniaus ar kitų miestų. Tokia buvo nusistovėjusi tvarka ir sutarimas“, – pažymėjo B.Jonuškaitė.
Apie pasikeitusią komisijos sudėtį ji nieko nežinojo iki pat šio antradienio, kai Kauno miesto savivaldybės oficialiai paskelbė apie išrinktą "Poezijos pavasario" premijos laureatą.
Pasak jos, iki šiol kasmet Kauno savivaldybės darbuotojas susisiekdavo su Lietuvos rašytojų sąjunga ir klausdavo, kokie žmonės bus deleguoti į komisiją tais metais. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo palikta tokia pati komisijos sudėtis, kaip ir ankstesniais metais.
Štai kodėl, B.Jonuškaitės teigimu, Rašytojų sąjungos valdyba manė, kad ir šiemet viskas lieka taip, kaip buvo prieš metus.
Šį penktadienį, balandžio 26 dieną, rengiamas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdis, kuriame bus svarstomas šis klausimas ir sprendžiama, kaip tinkamai reaguoti į tokį Kauno savivaldybės akibrokštą.
Precedentas stebina ir glumina
Dvejus pastaruosius metus Maironio premijos atrankos komisijos nariu buvęs poetas Antanas A.Jonynas 15min pasakojo, kad iki šiol šios komisijos darbas vyko sklandžiai bendradarbiaujant Lietuvos rašytojų sąjungai bei Kauno miesto savivaldybei.
Anot jo, šiomis dienomis sužinojęs apie naujojo "Poezijos pavasario" laureato išrinkimą jis pats labai nustebo, nes iki šiol apie buvusios komisijos paleidimą niekas jo ar kitų komisijos narių rašytojų nebuvo informavęs.
„Kauno miesto savivaldybės Taryba savavališkai nusprendė pakeisti šios komisijos sudėtį eliminuodama Lietuvos rašytojų sąjungos narius, kurie iki šiol turėjo tris balsus. Dar du rašytojus paskirdavo Kauno skyrius. Tad vietoj penkių beliko trys. Tuo tarpu savivaldybės atstovų nuo dviejų padaugėjo iki keturių. Apibendrinant galima pasakyti, kad rašytojai buvo nušalinti nuo sprendimo priėmimo“, – kalbėjo poetas A.A.Jonynas.
Jo neįtikina ir savivaldybės argumentas, kad tai ji mecenuoja šią premiją ir dėl to politikai ar valdininkai gali parinkti ir jos laureatą.
„Šis precedentas stebina ir glumina. Tai būtų panašiai, jei Nobelio premijas skirstytų Nobelio giminaičiai. Štai kodėl šitoks Kauno savivaldybės sprendimas yra keistas ir labai ydingas“, – pabrėžė A.A.Jonynas.
Kauno taryba tartum atskiria šią premiją nuo laureato, nes festivalio kūrėjai ir organizatoriai yra nušalinti nuo jo išrinkimo, rašytojų balsas tampa nesvarbus, o sprendimą priima savivaldybės klerkai.
Poetas stebėjosi ir tuo, kad tradiciškai Maironio premija yra neatsiejama nuo festivalio „Poezijos pavasaris“, tačiau tokiu vienašališku sprendimu Kauno taryba tartum atskiria šią premiją nuo laureato, nes festivalio kūrėjai ir organizatoriai yra nušalinti nuo jo išrinkimo, rašytojų balsas tampa nesvarbus, o sprendimą priima savivaldybės klerkai.
„Dabar susidaro įspūdis, kad Maironio premija tampa tiesiog Kauno regiono premija“, – 15min kalbėjo buvęs Maironio premijos skyrimo komisijos narys A.A.Jonynas.
Mero pavaduotojas: „Kaunas tęsia gražią tradiciją“
15min susisiekė su Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju ir Maironio premijos skyrimo komisijos pirmininku Tomu Jarusevičiumi.
Pasiteiravus, kas praėjusių metų lapkritį inicijavo Maironio premijos skyrimo komisijos sudėties pakeitimus, mero pavaduotojas atsakyti negalėjo.
„Šią akimirką tikrai neatsakysiu, kas inicijavo. Tik žinau, kad buvau paskirtas joje darbuotis“, – teigė T.Jarusevičius.
15min žurnalistui nusistebėjus, kad tokie dalykai nežinomi mero pavaduotojui, jis pažadėjo šiuo klausimu pasidomėti išsamiau ir kitą dieną atsiuntė raštišką atsakymą, kurį žemiau ir pateikiame:
„Pirmiausia dar pernai lapkritį Kauno miesto taryba patvirtino naują Apdovanojimų ir premijų skyrimo tvarkos aprašą. Tad logiška bei dėsninga, jog atitinkamai vertėjo atnaujinti ir komisijos sudėtį. Nežiūrint to, Kauno miesto savivaldybėje nusistovėjusi nerašyta praktika, jog visos komisijos peržiūrimos kas trejus metus.
Komisijos pirmininkas stebėjosi tuo, kad šis klausimas sulaukė tokio dėmesio, nes, anot jo, šioje istorijoje „nėra nieko tokio, ko nebūtų Lietuvoje“.
Šiuo atveju atnaujinta Maironio premijos komisijos sudėtis, bet lygiai taip pat šiemet buvo atnaujinta ir Kultūros premijų komisija, o pernai naujai sudaryta teatralams skirtų „Fortūnos“ apdovanojimų komisija. Įprastai šiomis procedūromis rūpinasi savivaldybės Kultūros skyrius, o komisijų sudėtį tvirtina savivaldybės vadovai.
Tokia pati praktika taikoma tiek švietimo, sveikatos, sporto, tiek ir kitose srityse“, – rašoma T.Jarusevičiaus pateiktame atsakyme.
Tačiau pats komisijos pirmininkas stebėjosi tuo, kad šis klausimas sulaukė tokio dėmesio, nes, anot jo, šioje istorijoje „nėra nieko tokio, ko nebūtų Lietuvoje“.
Anot jo, savivaldybės atstovai komisijoje sudaro mažumą: iš septynių – tik trys. Dar trys nariai – tai Kauno rašytojai, kurie kartu yra ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariai ir viena visuomenininkė. Tiesa, pastebėjus, kad visuomenininkų atstovė yra iš savivaldybei pavaldžios įstaigos – Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos – T.Jarusevičius pabrėžė, kad bibliotekos direktorės kvalifikacija jis neabejoja.
Pasiteiravus, kas konkrečiai į komisiją delegavo visuomenininkų atstovą, komisijos pirmininkas atsakė, kad „Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vadovė Nomeda Domeikienė į komisijos narius pasiūlyta dėl savo profesinių kompetencijų kaip aktyvią kultūrinę veiklą organizuojanti ir inovatyvius sprendimus kurianti bei pripažinta aukščiausios kvalifikacijos specialistė“.
Paklaustas, kaip galėjo nutikti, kad apie komisijos sudėties pakeitimus nieko nežinojo nei Lietuvos rašytojų sąjunga, nei kelerius metus komisijoje darbavęsi jos nariai, T.Jarusevičius pakartojo, kad komisijoje yra trys rašytojų atstovai, o ar tai yra tie patys, ar nauji nariai – jis, teigia nežinantis, nes anksčiau šioje komisijoje nedirbo.
Jis pabrėžė, kad Maironio premija yra skiriama iš Kauno miesto biudžeto, todėl normalu ir logiška, kad į komisijos sudėtį įeina ir šios savivaldybės atstovai.
„Su dabartinėmis komisijos narėmis poetėmis mes susipažinome, pabendravome susitikę posėdyje ir balsavimo metu priėmėme kolegialų sprendimą. O kodėl pačioje Lietuvos rašytojų sąjungoje nevyksta komunikacija, kai vienus jos narius keičia kiti – ne man spręsti“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas bei Maironio premijos skyrimo komisijos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad Maironio premija yra skiriama iš Kauno miesto biudžeto, todėl normalu ir logiška, kad į komisijos sudėtį įeina ir šios savivaldybės atstovai. T.Jarusevičius pabrėžė, kad tokiu principu skiriamų literatūrinių premijų Lietuvoje yra ne viena.
„Šilalės rajono savivaldybės skiria Dionizo Poškos premiją – iš penkių narių trys deleguoti savivaldybės, Kaišiadorių rajono savivaldybės turi Jono Aisčio premiją – jos komisijai pirmininkauja meras, o penki nariai – iš savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybė skiria Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinę premiją, o komisijoje iš devynių narių, penki savivaldybės atstovai“, – vardino T.Jarusevičius, pabrėždamas, kad Maironio premijos skyrimu Kaunas tęsia gražią tradiciją.
Komisijos pirmininko pasiteiravus, kaip balsuojant dėl laureato pasiskirstė balsai, jis teigė, kad „vienam komisijos nariui nusišalinus nuo balsavimo ir palikus komisijos posėdžio vietą, galutiniai balsai pasiskirstė santykiu 4:2“.
15min žiniomis, trys komisijos nariai, deleguoti savivaldybės bei jai pavaldžios įstaigos, balsavo vienbalsiai.
Paklaustas, ar pats perskaitė visas Maironio premijai pasiūlytas poezijos knygas, T.Jarusevičius teigė: „Taip, turiu greta savęs. Teko perversti. Nepasakyčiau, kad įdėmiai perskaičiau, nes tam tiesiog fiziškai neužtektų laiko. Bet tikrai taip. Ir aš, ir kolegos – komisijos nariai – lygiai taip pat“, – 15min sakė šios premijos skyrimo komisijos pirmininkas.
Tikiu, kad šis sprendimas yra garbingas, gerai apsvarstytas, objektyvus ir teisingas.
Į klausimą, ar, jo manymu, savivaldybės darbuotojai, neturintys literatūrinio išsilavinimo, yra pajėgūs įvertinti poezijos knygos vertę, T.Jarusevičius pabrėžė, kad „kiekvienas turi teisę prisidėti prie to. Man buvo didelė garbė ir džiaugsmas šiais metais dalyvauti Maironio premijos komisijoje ir prisidėti prie tokio sprendimo. Tikiu, jis yra garbingas, gerai apsvarstytas, objektyvus ir teisingas“, – kalbėjo jis.
Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu.
15min primena, kad balandžio 23 dienos posėdyje Kauno miesto savivaldybės Taryba pritarė Maironio premijos skyrimo komisijos siūlymui šiemetinę Maironio premiją paskirti poetei, literatūros kritikei, filosofijos mokslų daktarei Ievai Rudžianskaitei už poezijos rinkinį „Tryliktasis mėnuo“.
Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. Premijos dydis – 3000 eurų. Šios vienos prestižiškiausių poezijos premijų steigėja ir mecenatė – Kauno miesto savivaldybė.
Premijos laureatės pagerbimo ir vainikavimo šventė bei premijos įteikimas turėtų įvykti besibaigiant jubiliejiniam 60-ajam „Poezijos pavasario“ festivaliui, gegužės 24 dieną, penktadienį, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje.
