Julija, turinti ilgametės tarptautinės patirties muzikos industrijoje, projektų valdymo žinias plėtusi startuolių, viešajame ir NVO sektoriuose, išbandžiusi save dirbdama su technologijomis, po kelerių metų programavimo grįžo į kultūros sektorių – šiandien ji atsakinga už „Baltų lankų“ audioleidybą ir mobiliosios programėlės vystymą.
Daugybė išklausytų audioknygų, itin taikliai joms garsinti parenkami balsai ir įvairių techninių programėlės „Baltos lankos Audio“ niuansų tobulinimas bei naujų funkcijų diegimas – tai tik dalis jos darbinės kasdienybės.
Prieš daugiau nei pusę metų prie audioknygų leidybos grupės prisijungusi Julija sako, kad labiausiai vertina darbo dinamiką ir ypač džiaugiasi atradusi lietuviškai įgarsintų audioknygų privalumus.
– Julija, susirašinėti norėtųsi pradėti nuo bent šiokio tokio asmeniškumo: prie „Baltų lankų“ audiokomandos prisijungei prieš jau daugiau nei pusę metų. Koks jausmas dirbti šioje srityje, ypač žinant, kad ankstesniame profesiniame kelyje būta ne vieno rimto posūkio?
– Išties profesinių posūkių buvo ne vienas, o jų padovanotos patirtys labai gražiai susipynė ir puikiai tarnauja dabartinėje veikloje. Po kelerių metų technologijų srityje buvau pasiilgusi kultūros projektų, tad dabar esu labai laiminga galėdama ne tik prisiliesti prie vertingų audioknygų, galinčių keisti žmonių gyvenimą, bet ir pritaikyti turimas rinkodaros ir technologijų vystymo žinias.
Sutikusi prisijungti prie „Baltų lankų“ audiokomandos sau iškėliau pagrindinį tikslą – pasiekti, kad knygas mylintys žmonės ne tik sužinotų, jog leidžiame aukštos garso kokybės audioknygas, bet ir pamiltų jas naudodamiesi „Baltos lankos Audio“ programėle. Tam daug dirbu prie vartotojo patirties gerinimo (UX) ir programėlės funkcionalumo vystymo (naudojimosi programėle patogumo ir paprastumo, patrauklaus dizaino, greitaveikos), vidinių audioskyriaus procesų tobulinimo.
Norint turėti švarų audioknygos įrašą reikia itin kruopščiai ruoštis pašalinti visus įmanomus, net pačius menkiausius, pašalinius garsus.
Turime išlikti lanksčios ir nuolat mokytis iš savo klaidų, nes tobulinant naują produktą nutinka ir daug pirmų kartų. Norisi tikėti, kad judame tinkama linkme, o apie rezultatus galėsime pasikalbėti 2025-ųjų vasarą.
Beje, prieš ateidama į leidyklą daug didesnių lūkesčių turėjau ne pačioms pareigoms, o komandai, su kuria reikės dirbti kas dieną. Ir galiu drąsiai teigti, kad man labai pasisekė. Audioskyriuje veikiame pagal startuolio principus: esame maža komanda, greitai priimame sprendimus, turime laisvės eksperimentuoti ir greitai keisti kryptį, adaptuotis, jeigu aplinkybės pareikalauja. Džiaugiuosi, kad šios pareigos labai dinamiškos: nuo sutarčių derinimo su užsienio leidyklomis ir knygų įrašų su aktoriais iki programėlės klaidų fiksavimų, vartotojų elgsenos analitikos ir strateginių planų sudarymo. Jos puikiai tinka iššūkius mėgstančiai mano asmenybei.
– Kartais žvelgiant iš šono geriausiai matyti, kaip viskas atrodo. Tad norisi gana tiesmukai klausti: ką manei apie audioknygas, kol šioje srityje nedirbai? Ir kaip jas matai ir vertini dabar?
– Tiek daug metų praleidusi su muzikantais ir pati buvusi muzikante, gerai iš arti pažįstu įrašų studijų kasdienybę. Todėl nemaniau, kad audioknygos gimimas kuo nors skirsis nuo muzikinio įrašo. Taip smarkiai klydau! Paaiškėjo, kad norint turėti švarų audioknygos įrašą reikia itin kruopščiai ruoštis pašalinti visus įmanomus, net pačius menkiausius, pašalinius garsus: kėdės traškėjimą, rūbų šnarėjimą, elektros lemputės tarškesį ir panašiai.
O kur dar visas darbas po įrašo, tvarkant natūralų lūpų čepsėjimą, ryškesnį oro iškvėpimą ar įkvėpimą, garsiau ištartą žodį ar atsidusimą... Tvarkant įrašą garso inžinieriams kliūva daug techninio „sanitarų“ darbo. Deja, kūrybai vietos čia nėra, dingsta ir visa naivi romantika. Čia gali dirbti tik patys kantriausi ir atidžiausi specialistai ir specialistės.
Visame plačiame pasaulyje nėra dviejų vienodų balsų. Kaip ir akių, pirštų atspaudų, žmonių...
Pasikeitė mano požiūris ir į lietuviškai įgarsintas audioknygas. Klausytis kūrinio savo gimtąja kalba, įgaunančios skaitovo interpretacijos ir asmeninės nuotaikos filtrą, – šios patirties gylis ir gebėjimas praturtinti mane nuoširdžiai nustebino.
Pirma lietuviška audioknyga, kurios išklausiau nuo pradžios iki galo, buvo Alessandro Barrico „Šilkas“, įgarsintas aktoriaus Jurgio Damaševičiaus. Jo sudėlioti akcentai, tiksli tartis, taisyklingai sukirčiuotas tekstas šią dar paauglystėje skaitytą knygą nušvietė visai kitomis spalvomis ir sujaudino iki ašarų. O „Silva Rerum“, kurioje skamba styginiai, choras, fortepijonas, ir taip įspūdingam Kristinos Sabaliauskaitės kūriniui prideda papildomą meistriškumo sluoksnį. Visi turėtų patirti šios viso kūno šiurpulį keliančios audioknygos poveikį. O šiandien jau galėčiau nestodama rekomenduoti lietuviškai įgarsintas audioknygas – kiek daug jų turime.
– Viena iš tavo darbo dalių – balsų audioknygoms parinkimas. Ar esi sau atsakiusi į klausimą ir susikūrusi receptą, kaip žinoti, koks balsas kuriai knygai labiausiai tiks?
– Ar ne nuostabu, kad visame plačiame pasaulyje nėra dviejų vienodų balsų? Kaip ir akių, pirštų atspaudų, žmonių... Žmogaus kūnas atskleidžia neįtikėtinai daug informacijos apie jo turėtojo santykį su savimi ir aplinka (eisena, laikysena, elgesys erdvėje, judesių lankstumas, tikslumas ir t. t.), tačiau tam jį reikia matyti, stebėti. O kad atpažintum, ką užkoduoja ir mums perduoda balsas, tereikia atsipalaiduoti, klausyti ir, svarbiausia, išgirsti. Jeigu esi jautri tam, kas nematoma ir neapčiuopiama, labai greitai imi justi, kaip veikia skirtingi balsai. Klausant vienų lanko šiluma, nusikeli į plačią erdvę, junti (pa)(si)tikėjimą ir atsipalaidavimą, kituose išgirsti aštrumą, šaltį, tikslumą. Vieni turi jėgos, kiti – lengvumo.
Skaitydama knygą pajuntu jos emocinį foną ir tuomet ieškau tą emociją transliuojančio balso. Būna ir taip, kad balsas knygai tobulai tinka, tačiau skaitovas neturi įgimto talento knygoms garsinti. Arba atvirkščiai – skaitovas labai stiprus savo aktoryste ir dikcija, tačiau jo ar jos balsas tinka tik panašaus pobūdžio nuotaikai kurti.
– Norisi pereiti prie konkretybių. Štai per pokalbius leidykloje ne kartą užsiminei, kad tau svarbu, jog padedi kurti būtent lietuviškas audioknygas. Kuo šis aspektas – lietuvių kalbos – tau atrodo svarbus?
– Mėgstu pasiklausyti radijo ar televizijos interviu su šalies gyventojais iš devyniasdešimtinių ir anksčiau, kai bet kuris gatvėje užkalbintas žmogus gebėdavo sklandžiai reikšti mintis, kalbėti pilnais sakiniais, pasitelkti platų žodyną. Deja, atrodo, šį sugebėjimą prarandame – didžioji mūsų vartojamos informacijos dalis yra anglų kalba. Kad ir kaip gerai išmanytume kitas kalbas, tikiu, kad klausydami audioknygų gimtąja kalba mankštiname smegenis ir laviname komunikacijos įgūdžius, tobulėjame – geriau suprantame informaciją, mums lengviau mėgautis pasakojimu, daug greičiau suvokiame tekste užkoduotus kultūrinius simbolius ir lengviau atsipalaiduojame.
– Žvelgiant iš šono, šiame darbe gerokai svarbiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo, yra išmanyti techninius niuansus ir įvairias subtilybes. Kaip pati derini iš pažiūros tokius skirtingus darbo aspektus – techninį išmanymą ir knygos kūrimo, balsų atrankos darbą? Kuris tau limpa ir patinka labiau?
– Turiu smalsų protą, myliu žmones, kultūrą ir mėgstu mokytis. O gyvenimas išmokė savidisciplinos ir lankstumo. Be to, kiekvieną dieną pradedu joga, o savistaba, budizmo tiesų studijavimas ir integravimas į kasdienybę yra pagrindas, ant kurio stoviu ir kuris, tikiu, leidžia man be didesnio vidinio pasipriešinimo laviruoti tarp skirtingų darbinių užduočių. Mėgaujuosi šiuo chameleonišku vaidmeniu leidykloje, kur randa vietą tiek mano kūrybingumas, tiek racionalumas. Tai didelė dovana.
– Duomenys, skaičiai, analizė gali padėti pamatyti ir suprasti, kokie žmonės klausosi audioknygų. Papasakok: koks tas audioknygos klausytoja(s), kokias knygas ji(s) dažniausiai renkasi ir kaip keičiasi skonis?
– Audioknygų klausosi vadinamieji milenialsai – mano karta. Tai smalsūs, aktyvūs, nuolat skubantys ir itin atsakingi, perfekcionistiški žmonės. Šiais laikais skirstyti pagal lytį nepopuliaru, ir nesinorėtų į lentynėles pagal stereotipus sudėlioti mūsų klausytojų, tačiau duomenys rodo, kad detektyvų klausosi daugiausiai vyriškosios lyties, o romanų – moteriškosios lyties audioknygų pirkėjos. Jaučiame, kad vis labiau reikia grožinės literatūros. Tai kaip tik yra stiprioji „Baltųjų lankų“ pusė, tad džiaugiamės galėdami atliepti šį poreikį.
– Per pastarąjį pusmetį programėlė „Baltos lankos Audio“ pasikeitė, joje atsirado vartotojų itin lauktų funkcijų – pavyzdžiui, pirkimas vos vienu mygtuko paspaudimu ar itin patogiai naršyti leidžiantis katalogas. Tačiau ne mažiau už technines inovacijas klausytojams rūpi didėjantis asortimentas ir tai, kokių naujų leidinių galima laukti. Gal užsimintum, kokios naujos audioknygos planuojamos?
– O, 2025-ieji bus labai dosnūs romanų ir detektyvų mylėtojams! Laukia daug H.Cobeno, J.Nesbo, C.Carterio, S.Fitzeko, H.Murakami knygų (be visų kitų). O ir pati programėlė visiškai pakeis vizualinį identitetą, naviguoti joje bus dar paprasčiau, patraukliau. Ruošiame kelis prenumeratos pasiūlymus ištikimiems audioknygų mylėtojams ir mylėtojoms, norinčioms ne tik klausyti, bet ir sutaupyti.
– Pabaigoje vėl norisi grįžti prie tavęs pačios ir paklausti: koks šio darbo aspektas tau pats gražiausias? Kas jaudina ir stipriausiai veikia?
– Visą gyvenimą įsitraukdavau į projektus, kuriuose jusdavau prasmę ir kurie, mano manymu, praturtina žmogų. Gražiausias aspektas ir šiame darbe išlieka panašus – tai kvietimas pabūti „tarp“. Audioknygos ištraukia žmogų iš įprasto būvio ir, visiškai įmanoma, suteikia daugiau erdvės kvėpuoti, pailsėti, tikėti, veikti. Vienas klausys knygos ir atsipalaidavęs šypsosis, kitam ateis atsakymai, o trečias pajus stiprų pyktį ir panieką, visiškai nesutiks su autoriumi ir taip pasitikrins savo paties vertybes.
Visi menininkai siekia sukelti jausmą (ar visą jausmų spektrą), kad ir kokią formą tam pasirinktų, o aplink juos klestinti ekosistema dirba tam, kad jų kūryba pasiektų kuo daugiau žmonių, kad įvyktų susitikimas, kartu su juo – pasikeitimas. Esu tos ekosistemos dalis – tai džiugina.
– O kaip tau atrodo, kurios audioknygos pavadinimas geriausiai apibūdintų tavo darbą? Kaip pabaigtum sakinį: „Mano darbas – tai lyg...“?
– Mano darbas yra tarytum „visi Dievo vaikai šoka“.