Kovo 18-ąją žinomam Vilniaus dvasininkui sukanka 65-eri metai.
Šiandien, anot pranciškono, didžiausią pamoką mums duoda kovojantys ukrainiečiai, taip pat į kalėjimus sugrūsti baltarusiai ir rusai, kurie, nepaisydami galimų represijų, išdrįso kalbėti apie tai, kas nepakeliama, neteisinga ir amoralu.
Dvasininko teigimu, mūsų visuomenėje nemažai kalbama apie nuovargį nuo informacijos bei vien antraštėmis grįstą pasaulio vaizdą, tačiau tai tik liudija gero ir įkvėpto žodžio bei vertę turinčios literatūros ilgesį.
Šis pokalbis parengtas 2023 metais ir publikuotas žurnale „Penkiolika“.
– Juliau, jums gerai žinoma pirmoji eilutė iš Evangelijos pagal Joną „Pradžioje buvo Žodis“, kurią savaip interpretuoti ir perfrazuoti taip mėgsta teologai, poetai, filosofai, komunikacijos bei rinkodaros specialistai. Kokias prasmes jums pačiam atveria šie žodžiai?
– Šv.Jono evangeliją nelengva suprasti ir interpretuoti, nes žinoma, kad ją rašė bent keli autoriai, taip pat būta ir ne vieno redaktoriaus.
Anksčiau manyta, kad šiam tekstui didžiulės reikšmės turėjo graikų filosofija, iš kurios ir atėjusios tokios sąvokos kaip „tamsa“, „šviesa“, „žodis“. Vėliau rasta ir žydų kultūros įtakos: hebrajų kalboje „žodis“ yra „dābār“, reiškiantis ne tiek tariamą garsą, sąvoką, kiek veiksmą ir įvykį. Aišku, kadangi ši evangelija rašyta graikų kalba, minėtoje citatoje pavartota mums žinoma sąvoka „logos“, bet ar tai labiau graikiška, ar veikiau žydiška prasme – kas dabar gali tiksliai pasakyti.
