A.Bumblauskas traukė per dantį J.Erlicką, atsakydamas į šį klausimą iš istorinės pusės, bet pabaigoje pabrėžė, kad J. Erlickas – svarbus asmuo Lietuvos kultūroje: „Erlicko vieta kultūroje tvirta kaip akmuo.“
S.Parulskis kaip visada nestokojo humoro ir, cituodamas paskutinės Juozo knygos ištrauką, juokėsi, kad vis dėlto nežinojo, jog Juozas iš tiesų yra Ademolo Okulaja: „Mano vardas nėra Juozas. Kitados taip mane pavadino tėvai. Anuomet visus, kuriuos nežinojo kaip vadinti, pavadindavo juozais. O mano tikrasis vardas – Ademolo Okulaja. Bet dabar jau vėlu ką nors keist.“
Pats J.Erlickas per pristatymą buvo, kaip visada, nekalbus – į klausimus atsakinėjo „taip“, „patiko“ bei „labai patiko“.
L.Varanavičienė atskleidė, kad J.Erlickas po naujausios knygos išleidimo buvo nusprendęs nieko neberašyti, nes šia trilogija esą jau pasakė viską, ką norėjo.
Į tai J.Erlickas galiausiai plačiai atsakė: „Aš tikrai norėjau šitomis knygomis pabaigti savo kelią, bet pasiėmiau iš bibliotekos knygą „Vargdieniai“ ir pabaigoje pamačiau tokį prierašą: „Labai graži knyga“. Dabar niekas apie vargdienius neberašo, jaunas žmogus nebenori būt vargdieniu, tai nemadinga. Visi nori būt turtuoliais. O ką turtuolis mato? Bendrauja su tokiais pat panašiais į save, kurie nieko nėra matę. Todėl ir kalba apie dujas, naftą. O ką jis skaito? Sąskaitą faktūrą. Aš parašysiu knygą „Vargdieniai“. Pagrindiniai veikėjai taps vargdienis Mikutavičius ir jo sugyventinė Igalina. Jų vaikai irgi bus vargdieniai. Mano veikėjai vargdieniai neveiks, nes ką bedarbiai gali veikt. Romane įvykių nebus. Kas tokiems gali nutikt? Nebus nei meilės istorijų, nes kas gi mylės vargdienį? Rašysiu vakarais apie vargdienį Mikutavičių, kad vakarais pas jį ateina vargdienis Kerbutavičius. Vyrai išgeria ir užtraukia: „Kas vargsta vargelį, tam galo nėra“. Mūsų trys milijonai, ginsis Mikutavičius, reikia vargt iki galo ir ištrauks dar vieną butelį. Igalina ištrauks pliauską. Vyrai gers, vaikai rėks. Pirmos dalies pabaiga. Bus keturios dalys po keturis šimtus, su prierašu: „Labai graži knyga“.
O ką turtuolis mato? Bendrauja su tokiais pat panašiais į save, kurie nieko nėra matę.
Naujausia Nacionalinės premijos laureato knyga „Išeinu iš krašto“ – beveik 900 puslapių apimties. Šia knyga jis užbaigia knygų trilogiją (pirmos dvi: „Mano meilė stikliniais kaliošais“, „Ateinu su šaukštu“). Anksčiau išleistose knygose rašytoją domino meilė ir Tėvynė, istorija. Šia knyga autorius kalba apie būties problemas ir žmonių santykius bei žmogaus santykį su pačiu savimi: „Būdamas dešimties metų aš suvokiau save. Dvidešimties – ėmiau nebesuvokt ir vis dažniau stebėdavaus: kodėl aš taip elgiuos? Vėliau kasmet tolau nuo savęs ir jau klausdavau: kodėl tu šitaip?.. dabar net nebeklausiu. Tegu daro, ką nori...“