Rašytojo kelią pradėjęs kaip poetas, J.Kunčinas labiausiai išgarsėjo lietuvių literatūroje išskirtiniais prozos kūriniais – tradicinėmis ir trumpomis novelėmis ir, žinoma, romanais. Autoriaus poezija skaitytojams žinoma mažiau, bet ji ne mažiau įdomi ir intriguojanti.
Į šią unikalią rinktinę sudėti gražiausi ir būdingiausi eilėraščiai iš penkių poetui gyvam esant išėjusių rinkinių, dabar jau tapusių bibliografine retenybe: debiutinio „Takas per girią“ (1977), „Atidėtas rugsėjis“ (1984), „Liepų ratas“ (1988), Alytuje išleisto „Atgimimo Kryžius“ (1990) bei paskutiniojo – „Namai be žiburių“ (1991). Taip pat atrinktas nemažas pluoštas eilėraščių, spausdintų vien šiandien jau sunkiai pasiekiamuose periodiniuose leidiniuose.
J.Kunčino poezijos rinktinę „Malūnų gatvė be malūnų“ sudarė poetas Antanas A.Jonynas ir redaktorė Palmira Mikėnaitė: „Rinktinėje siekėme pristatyti Jurgį Kunčiną – lyriką. Knygose ir periodikoje poetas yra paskelbęs arti tūkstančio eilėraščių, ir galima tik spėlioti, kiek dar jų ir jų variantų dūli jo bičiulių ar pažįstamų privačiuose archyvuose. Šiek tiek nepublikuotų pateko ir į šią knygą, pavyzdžiui, dailininko Mikalojaus Vilučio išsaugotų ir perduotų Alytaus J.Kunčino bibliotekai. Galbūt ateityje, leidžiant pilnesnius rašytojo kūrinių raštus, dar nerastieji bus surankioti ir taip pat pasieks skaitytoją.
Savo eilėraščius J.Kunčinas, regis, kartkartėm nemažai taisė, redagavo, perrašinėjo, sukurdavo naujus variantus. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti šioje knygoje publikuojamas iki šiol neskelbtas eilėraštis „Vakarai liūdni kaip vėlės...“, skirtas bičiuliui poetui Algirdui Verbai. Turbūt matydamas, kad jis netinka to meto publikacijai, J.Kunčinas panaudoja eilėraščio posmus visai kitokiam eilėraščiui rinkinyje „Atidėtas rugsėjis“.
Sudarydami rinktinę siekėme, kad ji aprėptų kiek galima platesnę temų, vaizdinių, formų įvairovę; siekiant išvengti pernelyg akivaizdžių pasikartojimų, teko atsisakyti kartais gal vertesnių eilėraščių, o jų vietoj palikti meniškai mažiau nugludintus, tačiau kitas poeto talento ir interesų briaunas atspindinčius tekstus. Atrenkant eilėraščius, jei buvo keletas variantų, paprastai rinkomės vėliausiai publikuotąjį, kitur pataisėme tik akivaizdžias korektūros klaidas ir pagal šiuolaikines normas apvienodinome skyrybą.
Rinktinę pavadinome pagal vieno žinomiausių poeto eilėraščių – „Malūnų gatvė“ – pirmąją eilutę. Mūsų supratimu, ji emblemiška visai J.Kunčino poezijai, savotiškai žyminti romantišką miesto ir miestelio topografiją, o sykiu – rezignuojančią ir nostalgišką tonaciją, tokią būdingą visai poeto lyrikai.“
Malūnų gatvė
Malūnų gatvė be malūnų,
Totorių gatvė be totorių,
Mėnulio gatvė be mėnulio,
O Eigulių – be eigulių.
Kvėpavimas be įkvėpimo,
Ir pasakos be brolių Grimų,
O vynas teka be gėrimo,
O pieva vysta be gėlių.
O muzika be muzikantų,
O filosofija be Kanto,
O upės padvesia be kranto,
Palaidotos tarp dilgėlių.
Tik purpteli dvasia be kūno,
Užtat ir dangūs be Perkūno.
Tik tyliai mylisi be krūmų
Pulkai varnėnų ir pelių.
Malūnų gatvė be malūnų – – –
Jurgis Kunčinas. Malūnų gatvė be malūnų: poezijos rinktinė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. ISBN 978-9986-39-934-6, 496 p. Sudarė Antanas A. Jonynas, Palmira Mikėnaitė, dailininkė Deimantė Rybakovienė.
