„Mano nuomone, Sintijos drąsa naujame romane yra susijusi su netikėta mūsų literatūroje Dievo pašauktumo tema. Mūsų sekuliarioje kultūroje, vis labiau išsilaisvinančioje iš visokių tabu ir įsakymų, šią temą aptikti ganėtinai sunku, – tikino kultūrologas ir geras J.Ivanauskaitės bičiulis Vytautas Rubavičius. – Sakyti, kad esi tikintis viešumoje, yra rašytojiškai nekorektiška. Atviri prisipažinimai dažnai susilaukia karingai tolerantiškų žmonių atkirčio. Todėl Sintijos drąsa šiuo atžvilgiu yra pagirtina ir palaikytina.“
J.Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė pristatė, kad ateinančius metus ant L.S.Černiauskaitės palangės gyvens keturių dramblių kaimenė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jurgos Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė |
„Teikdami pirmąją premiją, dovanojome mažą laimę nešantį drambliuką iš didelės Jurgos kolekcijos. Nuo to laiko kiekvienas laureatas po metų perleidžia šį drambliuką ir prideda savo – dabar jau teikiame keturis, – šypsojosi I.Korsakaitė. – Sintijai keturi drambliukai labai tinka – visi jos šeimos nariai galės turėti po vieną.“
Praėjusių metų J.Ivanauskaitės premijos laimėtojas Rimvydas Stankevičius nuo savęs pridėjo „dramblį-baltą varną“.
„Labai džiaugiuosi, kad būtent Sintija gavo šią premiją – knygą perskaičiau su didžiausiu malonumu. Gražu, kad Sintija pati pabandė paieškoti tyrumo ir net išdrįso užsiminti jį radusi, – perleisdamas dramblių kolekciją, sakė R.Stankevičius. – Laureatė tematiškai ėjo labai šalia to, kur praeita pačios Jurgos. Tai irgi didelė drąsa.“
L.S.Černiauskaitė, priimdama jai suteiktą premiją ir garbę, prisipažino esanti laiminga, kad gali kurti drąsiai.
„Kūryba turi būti drąsi ir laisva, nes kitaip tai nebus kūryba. Gryniausias išlieki tada, kai darai tai, kas tau pačiam rūpi, nepaisydamas nieko. Esu palaiminta, kad galiu rašyti tai, kas man įdomu, – nuoširdžiai prisipažino rašytoja. – Jurgą geriausiai pažinau iš jos kūrybos. Kai, baigusi mokyklą, perskaičiau jos „Pakalnučių metus“, mane apėmė jaudulys lyg sutikus artimą dvasią, o taip pat ir panika: „Ji jau viską parašė – ką man daryti?“ Ir kas tada galėjo pagalvoti, kad kažkada gausiu jos vardo premiją...“
