G.Baranauskas džiaugėsi knygos sėkme ir pabrėžė jos reikšmę šiandienos pasaulyje: „Mūsų leidyklai teko didelė garbė, buvo labai malonu ir smagu tapti Y.N.Harario, autoriaus, kuris jau dabar vadinamas vienu svarbiausių ne tik istorikų, bet ir intelektualų, leidėjais. <…> Didžioji dalis žmonių nesupranta, kas pasaulyje vyksta, ir tas nežinojimas sukelia labai pavojingą situaciją. Demokratinėse visuomenėse mes sprendžiame labai daug ir nežinoti yra pavojinga.“
Jo teigimu, šiuo metu Y.N.Harario knygos išverstos 12 mln. egzempliorių tiražu ir išverstos į 50 kalbų.
Pasak G.Baranausko, Y.N.Harari dirba prie naujos knygos, kuri anglų kalba turėtų pasirodyti šių metų rugpjūtį ar rugsėjį. Ji vadinsis „21-a XXI a. pamoka“. „Jei „Sapiens“ buvo apie praeitį, o „Homo Deus“ apie ateitį, tai ši knyga bus apie dabartį“, – sakė G.Baranauskas.
Pristatyme dalyvavusi menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė sakė, jog abi Y.N.Harario knygos jai paliko didelį įspūdį: „Man tai buvo protą sukrečiantis atradimas, nes pirmą kartą susidūriau su tekstu, kuriame į žmogų žvelgiama iš stingdančio kosminio šalčio aukštumų, kur homo sapiens tėra tik smiltelė milijonų metų istorijoje. <...> Mane sukrėtė knygos ahumanizmas. Čia humanizmas nėra iškeliamas kaip kažkas, iš ko mes turėtume spręsti apie ateitį. Ateitis yra visiškai miglota ir galbūt visai nepriklausanti homo sapiens“
Kristupas Sabolius, dalindamasis mintimis apie knygą, sakė: „Turbūt svarbiausias momentas, kuris man kaip filosofui krenta į akis, yra tai, jog daugybę dešimtmečių šios temos buvo plėtojamos įvairiuose teoriniuose diskursuose, bet šis darbas buvo atliekamas labai fragmentiškai. To sinoptinio vaizdo, kuris susietų įvairias posthumanistines teorijas, trūko.“
Pasak K.Saboliaus, Y.N.Harari suabejoja žmogaus verte, o tai gali labai skaudinti lietuvių kalbos mokytojas, kalbančias apie humanistinius idealus literatūroje, ar tuos, kurie yra tikri, jog geriausia, ką galima pasiekti etine prasme – tai gerbti kitą žmogų.
„Bet žmogus yra baisi jėga ir mums reikia su savimi kažkaip dorotis. Ši knyga, mano akimis, tai puikiai atskleidžia. Mes turime suvesti sąskaitas su savimi“, – sakė K.Sabolius.
Vaizduotę tyrinėjantis K.Sabolius atkreipė dėmesį į tai, jog ši tema paliečiama ir Y.N.Harario knygoje. „Jis daug kalba apie vaizduotę ir jos svarbą. Kartu parodo, kad žmonija yra ne kas kita, bet vaizduotės produktas. <...> Vaizduotė taip pat veikia ir kaip socialinio reguliavimo mechanizmas. Niekas kitas taip nesirūpina vaizduote kaip galios centrai “, – kalbėjo K.Sabolius, pridurdamas, jog Y.N.Harari savo knygą rašo gamtamokslio diskurso rėmuose ir, jo nuomone, kiek stokoja filosofijos konteksto.
Susipažinti su ištrauka iš knygos „Homo Deus. Glausta rytojaus istorija“ galite čia.
