Dailės istorikė Giedė Jankevičiūtė teigė, kad su menininkų cenzūravimu susijusios istorijos tęsiasi nuo pat Nepriklausomybės laikų. „Esame nepaprastai rimti. Ir iš to rimtumo užsispyrę, – teigė mokslininkė. – Dėl to atsisakome permąstyti kūrinių prasmę“. Jos nuomone, tai, kad Lietuvoje buvo ir yra daug bandymų cenzūruoti, rodo, kad „kažkas su mumis negerai“.
Tiesa, ji pripažino, kad kalbant apie meno cenzūravimą visgi reikia pripažinti, kad kažkokios ribos turi būti ir visuomenė turi teisę gintis nuo meninių kūrinių, kurie kenkia jos gerovei. Kaip pavyzdį ji prisiminė situaciją, kuomet menininkas Evaldas Jansas 2006 metais buvo sumanęs akciją, kurios metu ketino nupjauti gyvam ėriukui galvą. Tačiau šiai akcijai buvo sutrukdyta. G.Jankevičiūtė pritaria tokiam veiksmui, sakydama, kad negalima pateisinti žiauraus elgesio su gyvūnais vardan meno: „Yra saviraiškos ribos, tačiau reikia išsiaiškinti, kur jos yra“.
Literatūros kritikė Loreta Mačianskaitė teigė, kad kalbant apie cenzūrą nepriklausomoje Lietuvoje pirmiausia į galvą ateina Jurgos Ivanauskaitės atvejis – 1993 metais Vilniaus savivaldybė bandė apriboti jos knygos „Ragana ir lietus“ platinimą.
„Žinoma, tai veikė tik iš dalies, ir tai prisidėjo prie J.Ivanauskaitės populiarumo. Paskui prasidėjo „ramių laikų“ etapas“, – sakė liteartūros ekspertė, anot kurios, ta ramybė baigėsi, pirmą kartą pasirodžius M.Ivaškevičiaus romanui „Žali“. „Pasirodė, kad žaizda neužgijo“, – sakė kritikė.
Tačiau, anot jos, tuo metu į didelį karą tai neišaugo, ir dabartinė visuomenės reakcija į „Žali“ yra kur kas aršesnė. Ji aiškina tai keliomis priežastimis. Anot kritikės, iš dalies kalta ir ugdymo sistema mokyklose – nebeliko teksto analizės įgūdžių, žmonės išmoko rašyti klišėmis. „Auga karta, kuri mokės skaityti visai prastai“, – sakė L.Mačianskaitė.
Dabartinis „Žalių“ skandalas, anot jos, nemažai pasako ir apie mūsų visuomenę. Anot jos, per visą šį laiką susikaupęs didžiulis agresijos kiekis: visuomenė sensta, nemažos dalies jos lūkesčiai nuvilti, ir šiuo atveju M.Ivaškevičius tapo atpirkimo ožiu. „Mes labai subarbarėjome per pastarąjį laikotarpį“, – sakė ji.
Mes labai subarbarėjome per pastarąjį laikotarpį.
Jai prieštaravo teatro kritikas Vaidas Jauniškis – jis priminė, kad, sociologų teigimu, visuomenė tapusi tolerantiškesnė.
Kalbėdamas apie su „Žaliais“ susijusį skandalą, jis sakė, kad pirmiausia turime reikalą su estetika – šis romanas yra sudėtingas kūrinys, ir dalis visuomenės nusitveria tam tikrą detalę, kuri išpučiama. Jis mano, kad tam įtakos turėjo ir politika, artėjantys rinkimai, įsivyraujantis populizmas bei socialiniai tinklai, kuriuose klesti neapykantos kalba, ir ta kalba pereina į viešąjį kalbėjimą.
Politinį šios situacijos aspektą minėjo ir L.Mačianskaitė, prisiminusi Patriotų premijos skyrimo skandalus – vieną kartą ši premija buvo skirta Nerijai Putinaitei, tačiau tuometinis krašto apsaugos ministras atsisakė ją paskirti. Antras atvejis – kuomet literatūros ekspertai buvo spaudžiami, kad ši premija būtų skirta Rūtos Šepetys knygai „Tarp pilkų debesų“, nors literatūrologų nuomone, ji šios premijos nenusipelnė. „Tai turi panašumų su šia istorija – tai, kad ekspertų nuomonė nesvarbi“, –sakė ji.
Diskusijoje dalyvavęs filosofas Vytautas Ališauskas sakė, kad ši tema labai sena, egzistuojanti dar nuo Platono laikų, ir svarstant ją, galima kalbėti apie kelias plotmes – estetinę, žodžio laisvės, žvelgiant į tai iš mokslinio tyrimo pusės.
Anot V.Ališausko, M.Ivaškevičiaus oponentai net nesvarstė, ar jis vertas premijos, tiesiog pasakė, kad jis turi būti nubaustas, nes kažkada pasielgė neteisingai. Daugeliu atveju žmonės, kurie išsakė savo nuoskaudas, tapo politinės manipuliacijos objektais, teigė jis.
L.Mačianskaitė atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą – ar galima menininką vadinti tokiais įžeidžiančiais, vulgariais žodžiais? Jos nuomone, M.Ivaškevičius turėtų paduoti tokiais žodžiais jį vadinančius žmones į teismą už garbės ir orumo įžeidimą.
Bet ar galime kažko iš šios istorijos pasimokyti? V.Jauniškis juokaudamas diskusiją pabaigė sakydamas: „Jeigu „Tyto alba“ išleis „Žali“ žaliems“, gal tada kažko ir pasimokysim“.
