Skaitytojų reakcijos: „Diskusijose galėjo būti daugiau konfliktiškumo“
Renginio metu pavyko pakalbinti kelis skaitytojus. Anot Uršulės, renginys įdomus, jai patiko formatas, leidžiantis pasikalbėti su autoriais. Deja, diskusijos, skaitymai ir autorių galerija skaitytojai pasirodė „suplakti“: „Realiai, pačiose diskusijose galėjo būti daugiau konfliktiškumo.“
Skaitytoja teigia, kad su autoriais kalbėtis buvo jauku. Vis dėlto, ji džiaugiasi, kad į renginį ėjo su palyda: „Žinoma, kad bendraujant su autoriais reikėjo truputį save perlipti, bet dviese tikrai komfortiškiau. Galbūt tai lietuviams būdingas kuklumas? Manau, kad reikėtų „laužtis“, tokie renginiai parodo tarpinio asmens nereikalingumą. Pažiūrėkite patys, kiek būta diskusijų, tačiau nė viename renginyje nė vienas žmogus neprabilo. O tiesiogiai bendraujant galima išsiaiškinti nuoširdžiai rūpimus dalykus. Nežinau, kodėl, bet autorių galerijoje žmonių buvo mažai.“
Renginio dalyvė Lina teigė, jog „Open Books“ festivalis jai sukėlė dvejopas emocijas: „Viena vertus, tai įdomus renginys, kuriame galima susipažinti su daugeliu autorių, tačiau intravertiškam lietuviui ganėtinai sunku megzti kontaktą su naujais žmonėmis. Pati lankiausi tik draugų stenduose. Autoriai, laukiantys prieinančių žmonių, atrodė liūdnai. Manau, kad renginys galėtų puikiai funkcionuoti kaip „Knygų mugės“ dalis. Kaip atskiras festivalis jis negeba pritraukti pakankamo kiekio žmonių, juolab, kad ir bilieto kaina ganėtinai didelė.“
Patirtimi pasidalino ir Vincentas: „Taip, baimė prieiti prie žmonių tikrai buvo. Net ir patiems autoriams kartais nejauku, kai jo kažkas kažko klausia ar reikia pasakyti. <...> Užsienio festivaliuose matosi, kad knygą išleidęs autorius savimi pasitiki ir jis tuo džiaugiasi. Na, o čia vis dar jaučiamas „aš šiaip sau poetėlis“ dalykas.“
Organizatoriai: „Open Books“ yra kūdikis, kurį reikia auginti
Vienas labiausiai intriguojančių klausimų, kilusių viešojoje erdvėje, buvo „Open Books“ koncepto naujumas. Komentuodamas renginį vienas iš idėjos autorių Ignas Staškevičius teigia, kad jokių naujų idėjų jis nesukūrė, „nes jos tiesiog sklando ore“. Anot jo, įvairūs festivaliai vyksta šimtus metų, tad pagalvojo, jog Vilniuje taip pat reikėtų panašaus. „Paskambinęs keletui žmonių sulaukiau geranoriškų reakcijų. Tada susibūrė komanda, atsirado Ieva Davydenko, na, o aš tik padedu“, – sako I.Staškevičius.
Paklaustas apie tai, kuo „Open Books“ skiriasi nuo kitų literatūrinių festivalių, I.Staškevičius atsako: „Man labai patinka ši šviesi, graži ir netikėta erdvė. Tai yra savotiška prabanga. Antra, norėjau, kad čia dalyvautų daug rašytojų vienu metu vienoje vietoje. Nebūtinai tuos autorius reikia moderuoti ar šalimais pardavinėti jų knygas. Esmė tame, kad rašytojai ir skaitytojai galėtų bendrauti. Šiandien pasikalbėjau su žmonėmis taip, kaip niekada dar nebuvau su jais kalbėjęsis.“
„Ne tik man, bet ir kitiems organizatoriams reikėtų pasidairyti po kitus festivalius. Mane įkvėpė „Vilniaus lapai“ ir tai yra puikus sumanymas. Aš pats pernai padėjau atvežti vieną autorių, ir manau, kad toliau padėsiu, jeigu tik galėsiu. Esu bendravęs ir su festivalių organizatoriais Jungtinėje Karalystėje, kurie dėl didelės paklausos nusiteikę optimistiškai. Be abejo, reikia reklamos, žinomumo, bet paklausa yra didelė ir žmonės nori bendrauti“, – pasakoja I.Staškevičius.
Anot jo, nuo „Knygų mugės“ „Open Books“ skiriasi erdve ir intymesniu bendravimu, be to, šis festivalis reikalauja mažiau lankytojų laiko: „Open Books“ buvo galima apeiti per porą valandų, o „Knygų mugei“ reikia ištvermės.“
VŠĮ „Open Books“ direktorė ir festivalio organizatorė I.Davydenko džiaugiasi padėkos žinutėmis iš rašytojų: „Tai nuteikia labai gerai, manau, kad sukūrėme šventę rašytojams ir skaitytojams.“
Paklausta dėl dalyvių skaičiaus I.Davydenko atsako: „Žinau, kodėl jūs to klausiate ir esu susipažinusi su nuogąstavimais dėl dalyvių skaičiaus. Aš į tai žiūriu natūraliai. „Open Books“ yra naujas kūdikis, kurį reikia auginti, nors ir jo elgesys ne visada patinka. Aš esu visiškai patenkinta dėl renginio kokybės.
Pati buvau visose diskusijose, kuriose salės buvo pilnos. Žmonėms įdomu išgirsti, bet jie nebūtinai nori bendrauti. Dėl šios priežasties organizatoriams tikrai yra apie ką pagalvoti. Galbūt sudėtinga priversti rašytojus, linkusius į intravertiškumą, bendrauti su skaitytojais. Vis dėlto, gali būti ir atvirkščiai – rašytojai buvo nusiteikę ir linkę bendrauti, bet ne visi skaitytojai buvo pasiruošę eiti ir klausti.
Noriu priminti, kad festivalis buvo suorganizuotas per 4 mėnesius, o „Knygų mugė“ planuoja savo svečius jau prieš metus. Suprantu, kad neatrodė, jog „Open Books“ susirinko minios. Tačiau per dieną apsisuko nemažai žmonių. Mūsų sistema rodo, kad festivalyje dalyvavo apie 400“, - sakė renginio organizatorė.
I.Davydenko teigimu, sudėtingiausia buvo atrinkti autorius, nes kriterijus buvo 2018-2019 m. knygas išleidę rašytojai: „Pradžioje atrodė, kad komunikacija bus sudėtinga. Bet pradėjus kviesti ir papasakojus jiems, ką mes norime padaryti, per pirmąsias valandas atėjo per 30 patvirtinimų. Bijojau, kad daugelis nesutiks, nes tuo metu buvo birželis. Džiaugiuosi šia reakcija.“
„Open Books“ organizatorei buvo iššūkis ir dėl netradicinės Nacionalinės dailės galerijos erdvės: „Vis dėlto, profesionalų komanda susitvarkė ir daug kas gali patvirtinti, kad iš techninės pusės renginys buvo kokybiškas. Džiaugiuosi už diskusijas, galerijas, skaitymus. Vakarienė pasisekė, net Dovilė Filmanavičiūtė skambino norėdama papasakoti apie netikėtą formatą ir intelektualius pokalbius. „Liter/Afteris“ taip pat pavyko. Jį puikiai pravedė Alvydas Šlepikas, buvo įdomi performatyvinė degustacija, daug kas ėjo prie mikrofono“, – sako I.Davydenko.
I.Davydenko mano, kad kitas „Open Books“ tikrai bus. Organizatoriai planuoja kviestis autorius iš užsienio, tačiau pavardžių kol kas neatskleidžia.
Skaitytojų jaukinimasis ir autografų dalybos
Festivalyje dalyvavęs aktorius ir rašytojas Marius Repšys teigė, jog renginio formatas lietuvių mentalitetui yra neįprastas.
„Juk mes pripratę stovėti troleibuse savo kiaute. O čia žmonės atėję atsisėda ir nežino, kaip pradėti pokalbį. Kadangi pats esu šios tautos atstovas, elgiuosi taip pat. Vis dėlto, stengiausi pats klausti skaitytojo kaip jam sekasi, bandžiau jį prisijaukinti. Tada skaitytojas atsiveria ir pokalbis įvyksta.
Už lengvo pašnekesio ribų tikrai pavyksta išeiti. Pasidalinusi savo skaudžiomis patirtimis viena moteris net verkė, teko ją žodžiais apkabinti ir paguosti. Dar viena, aktorinį baigusi moteris, papasakojo sudėtingą savo gyvenimo istoriją. Tad mano stende lengvų pašnekesių nebuvo. Net apie teatrą ir kiną kalbėti neteko“, – teigė aktorius ir rašytojas M.Repšys.
Panašiomis temomis kalbėjosi ir užsienio svečiai, besidomintys psichikos sveikata - Jonny‘is Benjaminas bei Neilas Laybournas. Jiedu susitiko 2008 m. Londone, kai tuo metu J.Benjaminas stipriai sirgdamas nuėjo prie tilto Londone, o N.Laybournas sustojęs pasikalbėti išgelbėjo vaikino gyvybę. „Būtent tai pakeitė dalykus mano gyvenime, jis man padėjo, tačiau policija mus išskyrė. Tuo metu praradome ryšį, tačiau po 6 m., kai pasijutau daug geriau, aš jį susiradau per socialinę mediją, kurioje ir netikėtai išpopuliarėjome“, – pasakoja J.Benjaminas.
Rašytojas sako, kad dabar su savo psichikos sveikata jau išmoko tvarkytis: „Jeigu aš galėjau išsikapstyti, manau, kiekvienas gali tą padaryti. Žmonėms svarbu žinoti, kad depresinės būsenos yra laikinos ir su tinkama pagalba ir palaikymu – praeina.“
Komentuodamas patirtis „Open Books“ N.Laybournas sako: „Mes vaikščiojome autorių galerijoje, kur kalbėjomės su įvairiais žmonėmis. Patys organizatoriai supažindino mus su kitais rašytojais, vienas jų taip pat domisi psichikos sveikatos temomis.“
Poetas Kornelijus Platelis mano, kad nereikia tikėtis, jog pirmasis renginys būtų tobulas: „Renginys kaip renginys, bet patiko aplinka, kolegos, diskusijos, nors jos galėjo būti toje pačioje erdvėje, kaip ir autorių galerija. Tokiu būdu visi ten būtų galėję dalyvauti.“
Skaitytojai K.Platelio daugiausiai prašė autografo, tačiau jam pavyko pasikalbėti su kolegomis: „Skaitytojų buvo kokie 5-6, kas nėra labai daug. Tačiau tai ne „Knygų mugė“.
Anot rašytojo, kitokio grįžtamojo ryšio ir negali tikėtis: „Juk nebe tie sovietiniai laikai, kur po kiekvieno viešo žodžio, publikacijos rašydavo laiškus ir skambindavo, jeigu rašei, ko valdžia nenorėjo. Dabar tokio ryšio tikėtis būtų neadekvatu.“
Rašytojas ir publicistas Marijus Gailius „Open Books“ buvo patenkintas: „Jaučiau gerą energiją, ne kiekvieną kartą rašytojas sau gauna vardinę lentą. Ir šiaip tai yra kontaktų mugė, kuri padeda atnaujinti, sukurti ryšį ne tik su skaitytojais, bet ir su kolegomis. Ne taip dažnai mes ir susitinkam.“