Pasak mugės rengėjų, šiandien paaugliai mieliau renkasi internetą, socialinius tinklapius, nedaugžodžiaujančią elektroninių žinučių kalbą. O ką skaito šių dienų jaunuoliai, kas jiems aktualu šių dienų literatūroje, kokie skaitymo būdai ir formos jiems patrauklūs? To paauglių ir paklausė portalas „15min“.
Vaiva, 16 metų
„Šiuo metu skaitau J.R.R.Tolkieno ,,Žiedų valdovą“. Jau trečią kartą. ,,Žiedų valdovo“ trilogija turbūt yra vienos mėgstamiausių mano knygų. Visi veikėjai čia tokie didingi ir skirtingi – kiekvienas su savo charakteriu.
 |
| Vaiva |
Bet patį didžiausią įspūdį paliko Lewiso Carollio ,,Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“. Čia tiek daug fantazijos, keistų išsišokimų ir šiaip visokių absurdų, kad skaičiau, skaitau ir skaitysiu ją, ir man ji niekada nenusibos. O lietuvių autorių kūrinių paaugliams neskaitau. Net nežinau kodėl. Gal reiktų pabandyti...
Ką skaityti, renkuosi pati arba pasiūlo tėvai. Mokytojų rekomenduojamų knygų dažniausiai neskaitau, nes jos visos būna per daug moksliškos arba jausmingos.
Per mėnesį perkaitau nedaug. Dažniausiai neįveikiu net vienos knygos, o geriausiu atveju – dvi. Anksčiau per mėnesį spėdavau perskaityti bent tris ar penkias knygas.
Kai buvau mažesnė – gal kokių dešimties metų – labai norėjau parašyti knygą. Sykį net pabandžiau. Gavosi tokia juokinga vienuolikos puslapių knygutė su keista pabaiga. Užbaigiau ją žodžiais, kaip vaikas pabudo iš sapno. Nieko kito nesugalvojau.“
Vaidotas, 13 metų
„Šiuo metu skaitau dvi knygas: ,,13 donaldo megamainda“ (tai – komiksai) ir Reinerio Holbe'o „Būtybės šalia mūsų“. Bet didžiausią įspūdį paliko Stepheno Kingo ,,Reikalingi daiktai“. Perskaitęs ją per savaitę, per kitą mėnesį perskaičiau beveik visas namie esančias S.Kingo knygas, bet jos man jau nebepasirodė tokios įspūdingos.
 |
| Vaidotas |
Per mėnesį perskaitau tik apie pusę knygos, užtat komiksų – apie keliasdešimt tūkstančių puslapių (turiu didelę jų kolekciją). Knygų paaugliams išvis neskaitau. Kartą pabandžiau vieną – ,,Neieškok sardinių ne sezono metu“, nes rekomendavo bendraklasis. Bet ten buvo rašoma visai ne apie sardines ir man nepatiko.
Skaitau daugiau, nei sėdžiu prie kompiuterio ar televizoriaus, nes mano namuose rodo tik lietuviškus kanalus, kompiuteris „nepaveža“ gerų žaidimų, o internete negaliu ilgai būti – įdiegta tokia naršyklė, kai tėtis gali pažiūrėti, kiek žaidžiau.
Šiuo metu pats rašau net dvi – visiškas skirtingas – knygas. Viena – tai komiksai apie „Ledynmečio“ voverę, o antra skirta klasiokams. Ten – ne komiksai, o komiškas romanas iš daugybės trumpų skyrių apie tlnv – kvailį, gyvenantį magiškame pasaulyje, kuriame viskas įmanoma ir visi šiek tiek trenkti. Norint sužinoti, ką reiškia tlnv, reikia perskaityti tris pirmus knygos skyrius. Vis dėlto manau, kad geresnis kūrinys yra tas apie voverę, nes ten yra daug netikėtų siužeto vingių, kai priešai tampa draugai ir atvirkščiai.“
Miglė, 15 metų
„Šiuo metu skaitau Georgo Simenono „Geltoną šunį“. Tai įdomi knyga, tačiau didžiausią įspūdį man padarė kitos dvi knygos. Viena jų – Ericho Maria Remarque romanas „Trys draugai“. Kita – Melvino Burgesso „Heroinas“, apie netinkamą gyvenimo kelią pasirinkusius paauglius.
 |
| Miglė |
Šias knygas perskaičiau kiek daugiau nei per savaitę, tačiau įprastai knygą skaitau apie mėnesį. Galbūt dėl to, kad lieka nedaug laisvo laiko. Todėl vaikystėje knygų skaičiau daugiau, nes turėjau marias laiko.
Tačiau vaikystės knygos labai skiriasi nuo tų, kurias skaitau dabar. Būdama vaikas, mėgdavau nuotykių pilnas knygas, su linksmais ir margais personažais. Būtent tokia mane ir įtraukė į knygų pasaulį. Tai buvo A.A.Milno „Pūkuotuko pasaulis“.
Po šios knygos ėmiau daugiau skaityti ir domėtis įvairia literatūra. Netgi buvo kilusi mintis ir pačiai parašyti knygą, tačiau pritrūko minčių, idėjų ir, žinoma, kantrybės.
Mano šeimoje didžiausia knygų mėgėja yra mama. Tai ji man pataria, kokias knygas skaityti. Tai būna kūriniai, kuriuos ji skaitė paauglystėje. Jos siūlytomis knygomis dar niekada nenusivyliau ir manau, kad knygos yra nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas.“
Saulė, 15 metų
„Su knyga pradėjau draugauti, kai buvau dar vaikų vaikas ir dar augu su ja iki šių dienų. Puikiai pamenu pirmosios savo knygos „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ paskutinio puslapio kvapą.
Keista, bet nesu iš tų žmonių, kurie mieliau rinktųsi šiuolaikines pramogas. Aš renkuosi knygas, kitaip sakant, esu tikrų tikriausia knygų graužikė. Turiu sukaupusi tikrai nemažą knygų biblioteką galvoje ir galiu drąsiai pasakyti, kad esu klasikos gerbėja.
 |
| Saulė |
Pirmoji pažintis su klasika buvo Oscaro Wilde‘o apsakymai. Patinka Alexandre‘as Dumas, J.R.R.Tolkienas. Aišku, paskaitau ir šiuolaikinės literatūros. Tarkim, dabar kramsnoju H.Murakami „Prisukamo paukščio kronikas“. Labai netikėta, bet skaitosi gerai.
Klausimas, kiek knygų per mėnesį perskaitau, yra labai abstraktus. Kartais galiu perskaityti ir 15 knygų, o kartais nė vienos nebaigiu. Bet kai apsilankau Vilniaus knygų mugėje (o tai būna kasmet), prisiperku knygų gerą krūvą, pasisemiu kažkokios tik knygų mugei būdingos energijos ir pirmyn visu greičiu.
Knygų pasaulis yra stebuklingas. Skaitymas taip užburia, kad kartais sunku suvokti, kur yra realybė, o kur yra tik knyga. Manau, kad be knygų pasaulis būtų ne pilkas, o JUODAS.“
