Apie tai – pranešime žiniasklaidai.
Vasario 14 d. literatūrologų paskelbtame kūrybiškiausių 2019 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke – vėl puikuojasi Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“, Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“ ir Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta“ poezijos rinkiniai bei Jurgos Tumasonytės apsakymų knyga „Undinės“, už kurią sekmadienį knygų mugėje rašytojai bus įteikta ir dvyliktoji Jurgos Ivanauskaitės premija.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia į renginius susitikti su kūrėjais ir į stendą – naujų ir nesenstančių knygų – lietuvių autorių ir vertingiausios verstinės literatūros. Apie svarbiausias naujienas – trumpai:
Lietuvių autorių knygos – apie grožį su lašu bjaurumo, balso stygas bei meilę operai ir lėlių namelį
Romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, septintoji Europos sąjungos literatūros premijos laureatės, rašytojos Undinės Radzevičiūtės knyga, – ironiškai ir rafinuotai kalba apie grožį su lašu bjaurumo, apie pasaulį, kuriame tampa nebeaišku, kas gerai ir kas blogai. Kas tokiame nevienareikšmiškame pasaulyje sugaus intelektualų ir amoralų nusikaltėlį, užvaldytą potraukio unikalioms knygoms? Ir kuo mūsų šiuolaikybė primena praeito amžiaus Veimaro respubliką?
Garsios žurnalistės, dr. V.Kudirkos, J.Vileišio, S.Rapolionio premijų laureatės Aurelijos Arlauskienės knyga „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“ – apie žymią Lietuvos dainininkę, kuriai klausytojai plojo didžiausiose pasaulio koncertų ir teatrų salėse, o atlikti jos vaidmenys tapo ištisos operos epochos Lietuvoje simboliu. Irena Milkevičiūtė įsitikinusi, kad balsas – ne vien stygos ir jų virpėjimas, tai būsena, kurioje svarbią vietą užima meilė. „Turiu mamą, iš kurios paveldėjau begalinį dosnumą ir užuojautą“, – sako Asmik Grigorian, Irenos Milkevičiūtės duktė, 2019 m. tapusi geriausia pasaulio operos soliste.
Marcelijaus Martinaičio nebaigtą sudaryti knygą „Lyrika“ baigė poetas, rašytojas Gintaras Bleizgys.
Skaitytojams, prie knygos sudarytojų išvydusiems ir jo pavardę, jis paaiškina: „Man beveik nieko nereikėjo daryti. Poezija ir didysis jos meistras Marcelijus Martinaitis viską darė patys – jiems pasipriešinti nepajėgiau. Linkiu, kad ir jūs negalėtumėt pasipriešinti meistriškai valdomų žodžių, vaizdų ir melodijų galiai – tenugali mus visus tai, kas ilgainiui įgyja vis didesnę vertę ir jėgą, išsigrynina, išsiskaistina, mūsų laiką sujungia su praeitimi, ateitimi ir amžinumu“.
Vasario 15 d. vienas žinomiausių Lietuvos poetų ir dainų tekstų autorių, literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius Algimantas Baltakis šventė 90-ties metų sukaktį. Kūrėjas, išleidęs gausybę poezijos knygų, yra prisidėjęs prie festivalio „Poezijos pavasaris“ steigimo kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi, o 1966 m. pats tapo poezijos šventės laureatu. Apie naują knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“ poetas sako: „Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą. Žinoma, kai eiles rašo tokio amžiaus poetas, jose senatvė – jau ne tik tema, bet ir kažkas daugiau. Greta naujų eilėraščių man prireikė ir skyriaus, pavadinto „Posmai, virtę dainomis“. Parinkau pluoštą eilėraščių, kurie tebedainuojami, ir tik vienas kitas žino, kad tų dainuojamų eilėraščių autorius, kartu su kompozitoriais, – Algimantas Baltakis“.
Apie ketvirtąją poetės, dainininkės, žurnalistės, kultūros laidų autorės ir vedėjos Indrės Valantinaitės knygą „Apsisiautusios saule“ ir pačią kūrėją šviesios atminties poetas Kęstutis Navakas rašė: „Tai viena ryškiausių mūsų jaunesniosios kartos poečių, ko, tiesą sakant, mažai kas tikėjosi. Labai jau kitokia, labai jau „apsisiautusi saule“. Tačiau poetė savo didžiulį talentą labai greitai įrodė. Trys pirmosios knygos, kolegų knygų pristatymai žurnaluose ir televizijose, visa tai vadinama gyvenimu literatūroje, kuri ir tapo antraisiais poetės namais. Ketvirtoji Indrės Valantinaitės knyga nustebino tekstų švarumu. Ši autorė savo tekstais visada kurdavo savotišką lėlių namelį, tad, jei kas nori, tegu tam jo ir pakanka. Tik viskas gerokai kitaip – neva lėliškame autorės tekstų pasaulyje daugybė poteksčių ir savaime atsitikusių kodų. Bet tai, kas poezijoje atsitinka savaime, ir yra vertingiausia. Ką puikiai įrodo ši knyga. Yra kam autorės poezija irgi buvo malonus nustebimas. Tai liudija vertimai į užsienio kalbas ir dalyvavimas daugybėje festivalių. Panašu, kad „apsisiausti saule“ pravartu visiems.“
Naujienos iš užsienio: apie laimę kasdienybėje, miegą ištisus metus ir imuniteto paslaptis
Karšta naujiena. Danielio M.Daviso „Nuostabusis vaistas“ (iš anglų k. vertė Austėja Banytė) – revoliucinga, didelio pripažinimo pasaulyje sulaukusi knyga apie žmogaus imuninę sistemą – sveikatos pagrindą. Jos autorius yra garsus imunologas, Mančesterio universiteto imunologijos profesorius, Jungtinės Karalystės Medicinos mokslų akademijos narys. Knygoje rasite išsamių žinių apie imunitetą, jo mechanizmus, apie tai, kokį poveikį jam daro stresas, miegas, amžius ar psichologinė būsena, ir apie šiuolaikinių mokslininkų sėkmingai kuriamas imunoterapijas, kurios padeda įveikti vėžį, diabetą, artritą ir daugelį su senėjimu susijusių ligų.
Nobelio premijos laureatės, lenkų literatūros žvaigždės, „Bėgūnų“ autorės Olgos Tokarczuk knyga „Dienos namai, nakties namai“ (skaitytojams pageidaujant kartojamas leidimas; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis) – nepaprastu sąmoju ir lakia vaizduote paženklintas kūrinys, kuriame glūdi šimtai istorijų. Pasak autorės, mūsų prieštaringame pasaulyje svarbu eiti savo keliu ir neprarasti artumo kitiems jausmo, neieškoti laimės bet kokia kaina. Laimė – čia pat, kasdienybėje: nedidelėse išvykose į gretimą miestelį apsipirkti, atsitiktinai perskaitytame turistiniame lankstinuke ar net paslaptingame balse, kurį sapnuose girdi niekuo neišsiskirianti banko darbuotoja.
Įžūliai drąsios, vienos iš labiausiai giriamų jaunųjų JAV rašytojų, nominuotų „Man Booker“ premijai ir pelniusiai PEN/Hemingway apdovanojimą – Ottessos Moshfegh romanas „Mano miego ir poilsio metai“ (iš anglų k. vertė Aušra Karsokienė) – JAV kritikų išrinkta viena įsimintiniausių 2018 m. knygų. Tai romanas apie išvaizdžią ir protingą merginą, kuri baigė Kolumbijos universitetą, dirba populiarioje meno galerijoje, gyvena puikiame bute Manhatane, bet... nesijaučia laiminga, jos širdyje veriasi baisi tuštuma. Kas gi nutiko? Kodėl turtingame, neribotų galimybių mieste mergina nusprendžia... miegoti ištisus metus?
Vienos žymiausių Japonijos rašytojų Sayakos Muratos romanas „Kombinio moteris“ (iš japonų k. vertė Gabija Čepulionytė-Žukauskienė), išgarsinęs autorę visame pasaulyje, pelnęs jai Akutagavos premiją pasakoja apie 36-erių netekėjusią japonę Keiko, daugelį metų dirbančią kombinyje – maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvėje, kaip, beje, ir pati autorė. Keiko nepasiduoda artimųjų spaudimui susirasti „normalų“ darbą ir vyrą, ji pilnatvę ir prasmę ji randa darbe. Knygoje rasite ir spalvingų kitokių, paprastai nematomų žmonių portretų, o labiausiai autorei rūpi klausimas: ar įmanu pasislėpti nuo sumaterialėjusios visuomenės?
Romaną „Amerikana“ (iš anglų k. vertė Marija Bogušytė) parašė neabejotinai garsiausia šiuolaikinė Nigerijos rašytoja, viena skaitomiausių Afrikos rašytojų pasaulyje Chimamanda Ngozi Adichie. Jos knygose ypač daug dėmesio skiriama moterims ir jų patirčiai. Romanas „Amerikana“, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, – didinga meilės istorija, gili knyga apie emigrantų likimą, skvarbi šiuolaikinio požiūrio į rasę analizė ir itin reta šiuolaikinėje grožinėje literatūroje – šmaikšti visuomenės kritika.
