Praėjusią savaitę 15min tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis nenusišalino balsuodamas už Vyriausybės sprendimą skirti papildomus 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, nors beveik visa ši suma buvo skirta keliui prie paties premjero namo.
Kilus skandalui, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pati nusprendė pasidomėti šia situacija, bet tyrimo kol kas nepradėjo.
Tai ne pirmas kartas, kai premjeras atsidūrė etikos sargų akiratyje.
2018-aisiais 15min išsiaiškino, kad S.Skvernelio žmona Silvija Skvernelė turi „Swedbank“ akcijų, nors premjeras to nedeklaravo. VTEK turėjo nustatyti, ar jis nepažeidė įstatymo. Tačiau padėtis pakrypo netikėta linkme.
Pradžioje VTEK bandė išsisukti nuo tyrimo dėl premjero nedeklaruotų žmonos akcijų, bet vėliau, sulaukę žurnalistų klausimų, tyrimo visgi ėmėsi.
Nors tada VTEK specialistai teigė, kad premjeras S.Skvernelis galimai pažeidė įstatymą, bet komisijos nariai už uždarų durų bandė surašyti sprendimą taip, kad premjeras išvengtų atsakomybės. Komisija ilgai derino žodžių linksnius ir tą vienintelį sakinį, išsukantį premjerą nuo įstatymo pažeidimo.
Kaip tai vyko, atskleidžia VTEK posėdžio garso įrašas, kuris lig šiol nebuvo viešintas. Dabar įrašo (ir VTEK posėdžio) turinys atskleidžiamas knygoje „Kabinetas 339“.
Siūlome paskaityti ištrauką, kurioje aprašoma tragikomiška situacija VTEK posėdyje.
* * *
Viskas prasidėjo 2018-ųjų pavasarį, kai Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas ir Šarūnas Černiauskas ėmėsi tyrimo, susijusio su premjeru Sauliumi Skverneliu. Tikrindama viešą jo turto deklaraciją Davidonytė pastebėjo, kad premjero žmona Silvija Skvernelė nurodė turinti akcijų už septynis tūkstančius eurų. Tačiau ten nebuvo įmonės pavadinimo. Pavadinimas privalėjo būti įrašytas Skvernelio interesų deklaracijoje.
– Keista, čia nieko nėra, – pasakė Davidonytė, peržiūrėjusi interesų deklaraciją.
– Paklauskime paties premjero, – pasiūlė Černiauskas.
Jis paskambino premjero patarėjui Tomui Beržinskui ir paklausė, kokios įmonės akcijas valdo Skvernelė. Beržinskas pažadėjo pasidomėti. Žurnalistai laukė bemaž savaitę. Atrodė keista: negi tokiam paprastam atsakymui reikia šitiek laiko? Galiausiai Beržinskas paskambino Černiauskui ir pasakė, kad Skvernelė turi banko „Swedbank“ akcijų, ji ten ir dirba.
– Akcijos jai buvo suteiktos kaip atlyginimo dalis, – pasakė Beržinskas.
Jis pažadėjo, kad premjeras papildys savo deklaraciją ir įrašys žmonos turimas „Swedbank“ akcijas. Tačiau po kelių savaičių žurnalistai patikrino premjero deklaraciją ir pamatė, kad nieko jis nepapildė.
– Darom kaip visada: pranešam VTEK, ir tegul jie aiškinasi, – pasiūlė Pancerovas.
Nedeklaruotos akcijos atrodė biurokratinė smulkmena, ir tyrimų komanda nesiruošė apie tai rašyti straipsnių; visgi Davidonytė parašė laišką VTEK ir paklausė: gal jie matytų pagrindą pradėti tyrimą?
* * *
2018-ųjų rugpjūčio 22 dieną, trečiadienį, 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas atvyko į VTEK komisijos posėdį. Jame dalyvavo ir daugiau žurnalistų iš kitų redakcijų. Tačiau kai komisija ėmė diskutuoti, ar Skvernelis nedeklaruodamas žmonos akcijų nepažeidė įstatymo, Katuoka paprašė žurnalistų palikti salę – esą komisija sprendimą priims už uždarų durų.
Žurnalistai pakilo nuo kėdžių. Eidamas iš salės Černiauskas pamiršo pasiimti diktofoną, kuris įjungtas gulėjo ant kėdės. Černiauskas tai suprato jau stovėdamas už durų. Jis parašė žinutę savo kolegoms: „Netyčia palikau salėj diktofoną. Įjungtą. Tikrai netyčia.“ Taigi tyrimų komanda sužinojo, kas vyko už uždarų durų.
O vyko štai kas. Žurnalistams išėjus iš salės, komisijos nariai ėmė rašyti sprendimą. Iš VTEK tyrėjų pasisakymų buvo galima suprasti, kad nedeklaravęs žmonos akcijų premjeras Skvernelis pažeidė įstatymus, bet Katuoka siūlė sprendimą surašyti kitaip. Tą vieną sakinį, išsukantį Skvernelį nuo atsakomybės, komisijos nariai rašė beveik valandą. Jiems sunkiai sekėsi suderinti linksnius ir parašyti jį sklandžiai.
– Dabar tiksliai pasakykite, kaip mes suformulavome sprendimą, kad aš galėčiau paskelbti, – tarė Katuoka, kreipdamasis į VTEK tyrėją Tomą Čaplinską.
– Nelabai galiu pasakyti, žinokite, – atsakė Čaplinskas.
Jis pabandė užrašyti Skvernelį išteisinantį sakinį:
– Konstatavus, kad S. S. nurodydamas sutuoktinės darbovietę, su kuriuo…
– Su kuria... – pataisė Katuoka.
Įsiterpė komisijos narė Dalia Paulauskaitė:
– ...kaip juridinį asmenį, su kuria... su kuriuo... su kuria jo sutuoktinę sieja darbo užmokesčio būdu įgytos akcijos...
Katuoka atsiduso.
Jis pasiūlė dabar surašyti tekstą kaip išeina ir vėliau pataisyti, nes svarbiausia greitai priimti sprendimą.
Į tai Paulauskaitė atsakė:
– Klausykite, kolegos, sprendimas bus toks, kokį ištransliuos dabar žiniasklaida. O paskui ką mes patikslinsim, niekam jau bus nebeįdomu.
– Sakot?
– Žinoma. Tiktai taip. Vienareikšmiškai.
– Tada dar kartą šlifuojam, – pasiūlė Katuoka.
Komisijos nariai vėl ėmėsi to nelemto sakinio.
– Dar kartą tada: konstatavus, kad Skvernelis, nurodydamas sutuoktinio… – pradėjo rašyti Katuoka, bet Paulauskaitė jį pertraukė:
– Sutuoktinės…
– ...sutuoktinės darbovietę formaliai deklaravo ir juridinį asmenį...
Katuoka nutilo.
– Tai tada toliau kaip skambėtų? – paklausė Paulauskaitė.
– Viskas, – atsakė Katuoka.
– Ne, ne, ne.
– Ai, kad nutraukiam tyrimą, reikia pasakyti, – susiprato Katuoka.
Komisijos nariai ėmė skųstis, esą sprendimo priėmimas trunka labai jau ilgai. Katuoka pareiškė dar prieš posėdį kalbėjęs su VTEK tyrėju Čaplinsku ir prašęs parengti Skvernelį išteisinantį sprendimą, bet Čaplinskas to nepadarė.
– Susikirto pozicijos, – pasakė Katuoka. – Tomas nespėjo paruošti to sprendimo, kurį mes dabar priimam. Mes kalbėjom apie tai, Tomai.
Čaplinskas bandė paaiškinti, kad priėmę išteisinantį sprendimą komisijos nariai sukurtų pavojingą precedentą, leidžiantį politikams nuslėpti informaciją.
– Pasakysiu kitą pavyzdį, jeigu leisite įžūlumą, – pasakė Čaplinskas. – Ar nesukursim mes tokio precedento, kai Jonas iš Petro nusiperka kokį nors brangų daiktą už dešimt tūkstančių eurų, o tais pačiais metais dar penkis sandorius sudaro su juo ir pasako: palaukite, juk aš ryšį su tuo ponu Petru vieną kartą jau atskleidžiau, vieną kartą sandorį deklaravau, o kitų nereikia.
Čaplinskas omenyje turėjo pagrindinį VTEK narių argumentą, esą Skvernelis jau atskleidė savo ryšį su „Swedbank“ deklaruodamas, kad jo žmona ten dirba, todėl nebereikia deklaruoti, kad ji yra ir to paties banko akcininkė.
– Apie Petro ar Jono sandorius mes dabar nekalbam! – pakėlė balsą Katuoka.
Prabėgo bemaž valanda. Komisija vis dar nebuvo priėmusi sprendimo. Katuoka vėl pasiūlė tekstą pataisyti vėliau:
– Klausykite, esmę mes išsakome šituo punktu, dar turim visą dieną pakoreguoti.
– Esmė – išsuktas Skvernelis, – atsiduso Paulauskaitė.
Galiausiai komisija nutarė balsuoti.
– Nieko kito nelieka, – dūsavo Paulauskaitė.
Sprendimas, išteisinantis Skvernelį, buvo priimtas vienbalsiai.
Paskui į salę vėl buvo įleisti žurnalistai. Černiauskas paėmė nuo kėdės savo diktofoną. Televizijų operatoriai pasistatė filmavimo kameras. Katuoka, užsikirsdamas ir painiodamasis, perskaitė valandą šlifuotą sakinį:
– Konstatavus, kad Skvernelis, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, privačių interesų deklaracijoje nurodė savo sutuoktinės darbovietę, su kuria jo sutuoktinę sieja darbo santykių pagrindu įgytos akcijos, o kitų juridinių asmenų, kuriuose dalyvautų Skvernelio sutuoktinė, nenustatyta, tyrimą dėl Skvernelio elgesio atitikties įstatymo nuostatoms nutraukti.
Visgi Katuoka pridūrė, kad, nepaisant šio sprendimo, komisija Skverneliui rekomenduoja nedelsiant deklaruoti žmonos valdomas akcijas.
Posėdis baigėsi.
* * *
Vėliau, po pusės metų, dėl visiškai kitų klausimų VTEK lankėsi Dovydas Pancerovas. Jis sėdėjo toje pačioje salėje ir kalbėdamas su komisijos nariais priminė apie tą Skvernelį išteisinusį sprendimą. Pancerovas priminė ir Paulauskaitės pasakytus žodžius: esmė – išsuktas Skvernelis.
– Kur jūs šitą mano žodį išgirdot? – nustebo Paulauskaitė.
– Iš diktofono įrašo, – atsakė Pancerovas.
– Iš diktofono įrašo? Iš savo ar iš?..
– Ne, ne iš jūsų. Tame posėdyje dalyvavo mano kolega Černiauskas, ir tas klausimas, kaip suprantu, buvo svarstomas už uždarų durų. Bet kolega tiesiog pamiršo diktofoną.
– Ojėjėj, kaip negražu, – pasakė Paulauskaitė.
– Užuomarša, klausykite, – ironiškai tarė Katuoka. Paskui surimtėjo ir griežtai ištarė:
– Reiškia, situacija tokia. Jums kaip žurnalistui pasakysiu, kad tokio tikslo kažką išsukti komisija neturi.
– Aš girdėjau jūsų žodžius, – pasakė Pancerovas.
– Tai gerai, kad girdėjot mano žodžius, gerai, – piktai ištarė Katuoka. – Aš dabar savo žodžius galiu patikslinti, kad jūs nesuprastumėt taip tiesmukiškai tų žodžių. Komisijos sprendimas ir nario arba sekretoriato darbuotojo nuomonė gali skirtis.
Salėje stojo tyla. VTEK tyrėjas Tomas Čaplinskas ir komisijos nariai sėdėjo nuleidę akis. Padėtis visiems buvo nemaloni.
– Ne komisija nusprendė, kad reikia pataisyti sprendimą, bet jūs, – pasakė Pancerovas. – Ponas Tomas Čaplinskas nesutvarkė to sprendimo ir jūs tada sakėte: jeigu būtum patvarkęs, nereikėtų pusę valandos vieno sakinio derinti. Skamba nelabai skaidriai.
– Žiūrėkite, čia gandai, – atšovė Katuoka.
– Čia ne gandai, o įrašas.
– Gerai, ačiū, kad atskleidėt kai kuriuos faktus, kurie man yra įdomūs, – ištarė Katuoka, leisdamas suprasti, kad Pancerovas turi išeiti iš posėdžių salės.
* * *
Visą istoriją skaitykite 15min tyrimų žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Kabinetas 339“. Šią knygą galite įsigyti visuose Lietuvos knygynuose arba internetu, paspaudę čia.
