- Povilas Jatkevičius
AUTOBUSE TARP PIEVŲ
Per vieną žvilgsnį
Per vieną akį
Į pasaulio bedugnę
Pasaulio krašto
Pavergto žemės darbais
Motinos raukšlėtomis rankomis
Pastatyto girtuoklių rankomis
Ir tom pačiom sugriauto
Apverkto ir apmyžto
Pažymint savo nebuvimą
Savo nesusiklosčiūsį apdarą
Besilaikantį tik nuo švenčiausios meilės
Tobuliausios savo neatitikimu ir kančia
Uždėjusios kryžių
Visą gyvenimą
Laikyti kas nepalaikoma
Kelti kas nepakeliama
Ir pagimdžius dukrą
Ištrūkti
PER RAUDONĄ KAIP GAISRAS DANGŲ
Per raudoną dangų
Kaip gaisrą
Palydėjau tave
Namo pas svetimus
Pas svetimą
Išsiilgusį
Nelaikiau tavęs už rankos
Tu paleidai ją
Be atsitiktinumo
Be susiklostymo
Trūko tik lengvo paglostymo
Glaistančio
Tepančio
Balto bet purvinančio
Gerklėj dusinančio
Lakaus ir glotnaus kaip kisielio
Kurio nemėgstu, bet geriu, kad pamėgčiau
Kad suprasčiau, kad vis dėlto jis skanus
Vis dėlto man patinka
Vis dėlto aš klydau
Vis dėlto aš nieko nesuprantu
O mano pojūčiai apgavo mane
Taip sau kalbėčiau laikydamas tavo ranką
Bet per raudoną dangų
Kaip gaisrą
Palydėjau tave
Ė TAS
Juodi mygtukai
Poskonių poskoniai
Posmai kosminiai
net ne žodžiai o jų kosinusai
elementų maišymas, liejimas, susiliejimas
Dingstis lelijos ir atsiradimas
Visos kokybės, priėjimas prie begalybės
Iš ten kur nieks negrįžta tas grįžta
Atneša ugnį arba atneša nieko
Neprivalo, bet turi, valo
O tada jau su vėju iš ten kur daugiau ten kur mažiau
Lyg užduotį vykdytų ir jos neįvykdęs mirtų
Su ašarom ir liūdesiu vis nepagrįstu
Tikrai ne keliu grįstu, o per krūmokšnius
Gudobeles, erškėčius ir kviečius
Laukia kol kas pasikvies į svečius
Aveles prieš naktį skaičiuoti
Atsisakyti galėtų
NAUDOTOJAI
Vis pagalvoju apie pamestus daiktus
Kuriuos po šimto metų kas nors atras
Surudijusius, sušlapusius, bleach blanc
Pakeitusius spalvą ir orientaciją
Suteiks jiems paskirtį ir prasmę
Sakys tai buvo naudajama tam kam nebuvo naudojama
Viskas būtinai turi turėti paskirtį
Ir viskas turi būt išnaudojama
VIDURIŲ FILOSOFIJA
Visad tarp kovos
Tarp visa ko įmanoma
Bet ne kurioj nors pusėj
Ir ne šone aišku, o vidury
Dar vis dar be pusės
Nori būt pirmas bet tai jau pusė
Vidurio filosofija labiau vidurių paleistų
Kurie paleisti ir paliesti žeme ir smėliu
Tampa ir skrenda į kiekvieną kampą
Į akis į burną smėlis įkvėpiamas būna
O tai jau įkvėpimu kažkas vadina
Gaila ne man kaip man, o man kaip smėliui skrendant
PARKAS
16 suoliukų
Plytelės paklotos
90 kampu trajektorijos
Susidurimo linijos
Sankryžos jose
Vertikaliai 9 stulpai su šviestuvais
Su perspektyva
Per vidurį slyva
Atsivalgę jau obuolio
Mirštam iš godulio nuobodulio
Pasaulio tobulo
Skulptūros iš pilkojo molio
Dvylikos polių
Arba kiek nori
Svarbu jei tik nori
Nukreiptos išsikraipiusios
Kameros, 15 kamerų
Irgi kiek nori
Niekas nežiūri pro jas
Tu vienas
Aptvertas tvora
Metaline Su dvylika klosčių (kiek nori)
Skambink į jas su lazda pagaline
Jau skamba
Šiuo metu niekas nekalba
Tu vienas
Skambink plytelėm atšokusiom
Jau skamba
Šiuo metu
vyksta kelio darbai
Šiuo metu kelio nėra
Čia ne maketas
Čia parkas
O Tu vienas
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLĖ
Nekart kartu
Nebuvo saldu
Ne kartą atskirai
Kartis bandai
ŠALTAS PROFESIONALUMAS
Šaltas profesionalumas bespalvis bejausmis solidus
klasiškas baltai juodas išspaustų nebent sepiją bet būtų
rizika profesionalumui neprofesionalu grežiotis atgal
sentimentalu šaltas profesionalumas nesukalbamas
nebandantis įsigilinti nes jeigu gilintis tai į tolumas
žemyn į pažemius į purvina dirvą kuri purvina žemina
žemėmis drabstomom nebūti epizodai mane glumina tuo
kad jie įmanomi jie galėtų būti įvykę bet jų nėra jie taip šalia
vienas šalia kito bet profesionalumas neleidžia neatitikimo
lyg imti ir gulti į samanas nykstančias kurių greit nebus
jos nyksta tau begulint po tavim po mumis mums gulant
viskas nyksta nes taip tik galėjo būti bet niekada nebebus
galvoju apie savo tėvus kurių nepažįstu nežinau jų istorijos
bet jaučiu ją nenoriu jos jei matytum kiekvieno poelgio
perspektyvą kiek daug iš jų vestų į dykumą į visišką nykvietę
nes tai neįmanoma tai galima tai būtų įmanoma bet nėra
ilgoje perspektyvoje to nėra tai nedera su žodžiu perspektyva
tai neprofesionalu todėl to ir nėra viskas tik galėtų būti bet to
nėra ir samanų nėra ir namo plytų mūsų įsivaizduojamo namo
įsivaizduojamos kelionės autobusu autostopu mūsų privačia
mašina nupirkta iš įsivaizduojamų sutaupytų pinigų kurių nėra
ir miško nėra į kurį važiuotume ir rinktume grybus ir rinktume
uogas kaip darė mūsų tėvai nes jie nežinojo jie nieko nežinojo
jie buvo tokie kokie mes bet jiems nepavyko jie sudėjo savo
viltis į mus į savo vaikus jie sudėjo viltis į valtis ir paleido jas
plaukti plaukti bet kur bet kad tik ne ten kur yra dabar kad tik
kažkur kitur kad tik kažkur toliau sudėjo viltis į vaikus iš kurių
beveik visos neįmanomos jos neegzistuojančios tai kažkas su kuo
tu nežinai ką veikti tu nežinai ką daryti aš turiu dažus bet aš nežinau
ką jie gali aš nežinau kad jie dažo kad su jais aš galiu nupiešti namus
galiu nupiešti bet ką aš turiu lapą ir galiu piešti bet ką bet paišau tai
ko niekada nebus aš žaidžiu su tuo ko niekada nebus kuriu nebūtas
istorijas ir mūsų istorija kūriau pyniau tinklus bandžiau gaudyt žuvis
bet ką kas tik paklius dovanojau tau rastus lapus rastas vandens žoles
ir jos žiedus kabliukus iš seniau paliktus vėliau šokau iš valties taip
neprofesionaliai dėl smagumo ir įsipainiojau į tinklus kurių beje nėra
mane laiko nebesantys tinklai neegzistuojantys tinklai apraizgė mane
taip kad negaliu pajudėt negaliu judėt negaliu žengt žingsio nes žingsnis
jau žengtas belieka išlaukt rezultato kuris ateis už neegzistuojančio
laiko kiekio už neegzistuojančių dienų ar metų savo laiku kurio nėra
o bendrauti galim per stiklą per susiliečiantį stiklą kaip per lėktuvo
lango stiklą per kurį prabėga viskas ką turėjai viskas ko atsisakei
iš pasigailėjimo iš pagailėjomo kurio nereikia kuris neegzistuoja
kuris beatodairiškai veda prie tragedijos tragiškos istorijos nes
pasirodo tai įmanoma per vieną ir tą pačią dieną per kelias valandas
iš didmiesčio skruzdėlyno iš profesionalaus Londono grįžti į apšnerkštą
Skaidiškių bendrabutį kuris tik vienintelis ir egzistuoja.
